Categories
Uncategorized

Pirmi 60 eurų – techninė dalis

Praeitame tekste aprašiau, kur dėsiu pirmus 60 eurų. Tačiau nepateikiau techninių detalių, kaip atlikti pirkimus ir kur rasti produktus. Tad šis tekstas apie tai. Taip pat papildytas DUK puslapis, kuriame atsakau į klausimą, kaip pirkt kokį fondą, jei ne Swed, o SEB banke investuojama.

Čia parodysiu, kaip viską susirasti Swed‘e. Tačiau kitų bankų e-bankininkystės paskyros savo esme yra daugiau ar mažiau vienodos. Skiriasi, kur kažkas yra atvaizduota, tačiau pati internetinio banko struktūra yra panaši. Todėl jei rašyčiau tiesiog žodžiais, pvz Investavimas -> Mano portfelis->Investavimas->Fondai tiktų visiems bankams. Tačiau pridėsiu dar ir vaizdų, kad būtų aiškiau, nei aišku. Tad vaizdai iš Swed, bet iš esmės vienodai viskas bus bet kurio kito banko tinklapyje.

Ok pradedam nuo pradžių. Prisijungiam prie e-banko ir spaudžiam Taupymas, Investavimas. Ten renkamės Mano Portfelis

Jei vertybinių popierių neturite, portfelis bus tuščias. Jei kažką jau esate pirkę, šiame puslapyje bus atvaizduojami VP kiekiai, kainos, vertės. Dažniausiai, jei bus rašoma „VP kaina“ arba „VP savikaina“ bus nurodoma kaina, už kurią VP buvo pirkta. Tuo tarpu „VP vertė“ dažniausiai reikš popierių vertę pagal paskutinę žinomą rinkos kainą – tai yra kainą, už kurią teoriškai galite realizuoti savo vertybinius popierius.

Taip pat, arba tam tikrame sub-menu (kaip Swedbank), arba paspaudę ant konkretaus vertybinio popieriaus pavadinimo, gausite daugiau detalių apie tą VP, kiek pinigų jis jums uždirbo/pradirbo ir taip toliau. Swede tai galima pasitikrinti čia:

Tiek apie portfelį. Dabar apie pirkimus Jei norime pirkti pavyzdžiui Swedbank fondą, tuomet spaudžiame čia:

Tuomet atsidarys langas, kuriame bus daug įvairių fondų, suskirstytų į grupes. Pavyzdžiui Swedbank juos skirsto pagal savo valdomus fondus:

Tuomet Franklin valdomus fondus ir Danske Invest valdomus fondus.

Paspaudę ant bet kurio fondo pavadinimo būsite numesti į to fondo atskirą puslapį, kuriame rasite pagrindinę informaciją apie tą konkretų fondą:

Kiekvienas mygtukas ir grafikėlis ten jau yra paaiškintas, todėl aiškinti nesiimsiu. Juo labiau tam tikrus dalykus paaiškinau ir tekste. Tačiau, prieš perkant bet kokį fondą, labai svarbu išsinagrinėti kuo daugiau informacijos apie jį. Perskaityti pagrindinės informacijos dokumentą, susipažinti su taisyklėmis. Paanalizuoti fondo istorinę grąžą, taikomus mokesčius (svarbiausia), valdytoją ir taip toliau. Visuomet labai svarbu žinoti, į ką tiksliai investuoja konkretus fondas (detaliau apie tai 60 eurų tekste). Bendrai, itin svarbu gauti kuo daugiau informacijos apie perkamą produktą. Ir tik kai jau pilnai žinote, kad bei kodėl norite tam tikro fondo, reikia spausti PIRKTI.

Tuomet Swed būsit numesti į pirkimo puslapį ( kitame banke į labai panašų, tik kitų spalvų):

Šiame puslapyje reikia suvesti norimą informaciją. Tai yra pasirinkti sąskaitą, iš kurios turės būti nurašyti pinigai už pirkimą. Pasirinkti sandorio tipą (perkame ar parduodame). Tuomet įrašyti sumą, už kurią norime pirkti. Čia svarbu atkreipti dėmesį į po sumos langeliu esantį „Suma su komisiniu mokesčiu“. Jei perkate ne Swedbank valdomus fondus arba per kitą tarpininką, tai yra aktualu. Nes Swedo fondams jokie komisiniai nebetaikomi. Todėl jei suvesite 100 eurų pirkimo sumą, už 100 eurų vienetų jums ir nupirks.

Tačiau jei pirksite Franklin, Danske fondus arba fondus per kitą banką, prisiskaičiuos ir tam tikras komisinis mokestis. Todėl galėsite pasirinkti, ar jį įtraukti į kainą, ar sumokėti ant viršaus. Pirmu atveju suvedus 100 eurų pirkimo pavedimą, bus nuskaičiuotas X% komisinis mokestis ir už likusius pinigus perkami fondo vienetai. Antruoju atveju už visą įvestą sumą bus nupirkti fondo vienetai, o komisinis mokestis nuskaičiuotas iš vertybinių popierių sąskaitos. Dėl ko bendra pavedimo suma bus 100+X%. Tad pirmiausia reikės įsitikinti, jog sąskaitoje liks pinigų komisiniams mokesčiams.

Suvedus šią informaciją, spaudžiame mygtuką „Patikrinimas“, tuomet pasižiūrime, ar visos sandorio detalės yra teisingos ir, jei viskas yra gerai, leidžiam pavedimą į gyvenimą. Bankų fondų atveju pavedimas bus įvykdytas tą pačią arba kitą dieną, o vertybinius popierius į sąskaitą gausite po 2 arba 3 dienų nuo pavedimo įvykdymo.

Tad su fondais tiek. Maždaug tokia seka veikia bet kuriame banke. Susirasti ir susigaudyti, pagal čia pateiktą Swed pavyzdį, bus tikrai nesudėtinga. Kone vienintelis svarbus liekantis aspektas yra komisiniai mokesčiai. Jei prekiaujate ne per Swed, pasirašykite su savo banku periodinio investavimo į konkretų fondą sutartį. Taip smarkiai sumažinsite su fondo vienetų pirkimu susijusius komisinius mokesčius.

Kita svarbi detalė – visų bankų ir ne bankų įprasti fondai yra vienodi. Jei fondas investuoja į akcijas arba akcijų ETF, tai jokio skirtumo, ar tai Swed, ar SEB, ar Nordea/DNB fondas. Absoliučiai jokio. Trust me. Geriausias bus tas, kurio mokesčiai (pirkimo, pardavimo, valdymo) bus mažiausi. Skirtumai prasideda tik specifiniuose produktuose. Plain vanilla akcijų/obligacijų fondai, nepaisant ar anie investuoja išsivysčiusiose, besivystančiose ar dar kokiose valstybėse, yra iš esmės vienodi. Net jei tai pusiau akcijų, pusiau obligacijų fondas – tarp skirtingų bankų nebus didelių skirtumų.

Kalbant apie tokių produktų kaip Baltic Horizon pirkimą, viskas tampa šiek tiek sudėtingiau. Nes pirmiausia, nors Baltic Horizon yra fondas, jo fondų sąrašuose nerasit. Kodėl ? Nes tai yra rinkoje kotiruojamas fondas, visuomenei žinomas ETF (exchange traded fund) vardu. Tokie fondai bankų sistemose dažniausiai patenka į akcijų, arba atskirus ETF, sąrašus.

Šiaip pasinagrinėti informaciją apie fondą ir kitus vietinėse biržose kotiruojamus popierius labai rekomenduoju čia: https://www.nasdaqbaltic.com/lt/ . Nasdaq duoda visą reikiamą informaciją arba nuorodas į vietas, kur tą informaciją rasti.

Tą patį Baltic Horizon čia galima rasti prie Fondų (žinau, painiava tam tikra):

Paspaudus ant Baltic Horizon Fund nueisime į šio konkretaus fondo puslapį, kuriame apie fondą bus pilna informacijos. Tačiau norint surasti fondą bankinėje platformoje svarbiausia sužinoti to fondo ISIN kodą:

Jei ISIN prasideda EE, tuomet banko sistemoje reikės šio popieriaus ieškoti tarp estiškų. Jei LV, tarp latviškų. Jei LT, tarp lietuviškų. Tad prieš ieškant bet kokio fondo vienetų, obligacijų ar akcijų, pirmiausia Nasdaq puslapyje patikrinkite to vertybinio popieriaus ISIN numerį. Taip banko platformoje surasti tą popierių bus lengviau.

Dar paprastesnis būdas rasti konkretų VP yra į Swedbank (kiti bankai taip pat dažnai turi tokias galimybes) vertybinių popierių paieškos langelį tiesiog suvesti norimo popieriaus ISIN kodą. Štai iš Nasdaq nusikopijuoju Horizon ISIN, tada einu:

Pakopijuoju į Rasti akciją laukelį norimo VP ISIN kodą:

Ir BAM turiu savo norimą VP:

Paspaudžiu ant pirmo popieriaus, nes jis kotiruojamas eurais, atsirandu to popieriaus lange:

Čia vėl gaunu bazinę informaciją apie konkretų produktą. Kurią būtina detaliai išanalizuoti. Pažiūrėti į kainos pokyčių grafiką. Pasidomėti, kada ir kodėl įvyko staigesni kainos pokyčiai. Suprasti, ar VP artimu metu nemokės dividendų. Ir taip toliau ir toliau ir toliau. Kuomet viskas apie produktą tampa absoliučiai aišku, galime mygti „Pirkimas“:

Tuomet atsiduriame lange, kuriame reikia vėl pasirinkti sandorio tipą (pirkimas/pardavimas), suvesti norimą pirkti kiekį ir ribinę kainą arba pavedimą vykdyti rinkos kaina.

Jei pavedimas paleidžiamas rinkos kaina, tai VP bus nuperkamas už tą kainą, už kurią kažkas tuo metu parduoda. Vietinėje rinkoje statyti rinkos pavedimų dažniausiai neapsimoka, nes skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos būna didelis. Tad paleidus pavedimą rinkos kaina, gausite tą kainą, kuria kas nors tuo metu yra išstatęs pavedimą parduoti. Ir tai gali būti toli nuo rodomos paskutinės kainos.

Tuo tarpu pavedimas už ribinę kainą reiškia, kad pavedimas bus vykdomas tik tuo atveju, jei kažkas sutiks parduoti būtent už tą kainą, už kurią norite pirkti. Būtent todėl, pasirinkus ribinę kainą, yra nurodyta ir pavedimo galiojimo data. Ši data nurodo dieną, iki kurios pabaigos galios jūsų pavedimas. Jei už nurodytą ribinę kainą niekas sandorio su jumis nevykdys, pavedimas numirs. Jei kažkas iki nurodytos galiojimo datos sutiks už jūsų siūlomą kainą sandorį su jumis sudaryti – valio.

Skaičiuojant perkamą kiekį reikia pirkimo (ribinę arba rinkos) kainą padalinti iš norimos pirkimui išleisti sumos bei suapvalinti į mažesnę pusę – pvz noriu išleisti iki 30 eurų, o kaina 1.363, tai 30/1.363=22.01 kas reiškia, jog maks galiu nusipirkti 22 vienetus.

Supildžius šią informaciją, patikriname visus duomenis ir paleidžiame pavedimą į gyvenimą.

Sprendžiant, ar pavedimą norisi statyti rinkos, ar ribine kaina, verta suprasti kainos sudarymo mechanizmą. Nes kaina, kurią matote ekrane, yra paskutinio sandorio kaina. Tai yra kaina, už kurią kažkas pirko IR kažkas pardavė vienetus.

Virš sandorio Tipo, perkant akcijas, yra toks laukelis Rinkos gylis, kuris atrodys daugmaž taip:

Vienoje pusėje bus atvaizduota, kiek vienetų žmonės nori pirkti, kitoje kiek vienetų žmonės nori parduoti. Per vidurį bus kainos, už kurias tuos vienetus kažkas sutinka pirkti arba parduoti. Situacijoje viršuje kažkas nori pirkti 100 vienetų po 105 ir kažkas nori parduoti 100 vienetų po 105. Todėl sandoris įvyks ir paskutinė kaina bus 105.

Tačiau tuomet parduoti norinčiųjų bus tik ties 106. Kas reiškia, jog paspaudę „Pirkti rinkos kaina“ nupirksite ne po 105, o po 106. Tuo tarpu išstatę pavedimą pirkti po 105 indikuosite pardavėjams, kad, jei tik nori, jie gali parduoti šiek tiek pigiau. Ir galimai vienas jų susigundys. Dėl ko sutaupysite 1 pinigą vienam vienetui.

Todėl visuomet, prieš perkant, reikia atkreipti dėmesį į rinkos gylį ir pirkimo/pardavimo kiekius skirtingomis kainomis. Nes kitaip galite patekti į situaciją, kurioje VP nusipirksite žymiai brangiau, nei planavote. Vien dėl to, jog nelikvidžioje rinkoje artimiausias pardavėjas sutiks parduoti tik 5-10% brangiau, nei paskutinė fiksuota kaina.

Categories
Uncategorized

Pirmi 60 eurų

Kaip ir žadėjau, pradėsiu nuo paprasčiausių dalykų. Preziumuoju, kad jau visi turite vertybinių popierių sąskaitas banke. Jei dar ne, čia galite paskaityti, kaip jas atsidaryti.

Pats, šio projekto reikmėms, nusprendžiau dirbti su Swedbank. Dėl labai paprastos priežasties – Swedas smulkiajam investuotojui nebetaiko komisinių mokesčių už prekybą (i) jų fondais bei (ii) Baltijos rinkoje prekiaujamais produktais:

Čia turbūt daugelis sakys – ką tie jų fondai ir Baltijos biržos, šūdas čia. Į šį teiginį atsakinėti yra gana sunku. Nes dažniausiai jį iškelia nei patirties, nei pinigų turintys mažmeniniai investuotojai. Kurių suvokimu P2X platformų ilgalaikė metinė grąža visad sieks 10-20% (lol).

Realiai, jei neturi bent 1k eurų per mėnesį arba 20-50k eurų startinio kapitalo, investuoti užsienio biržose į pavienes pozicijas yra nelabai logiška. O net jei ir tiek turi, tačiau negali finansų rinkoms skirti pakankamai laiko kiekvieną dieną, į pavienes pozicijas investuoti daug prasmės nėra. Tai bus daugiau žaidimas su sėkme, nei darbas. Ir sektis gali pakankamai ilgai, dėl ko dažnas smulkusis investuotojas ciklui įsibėgėjus (dabar) tampa itin arogantiškas. Nors realiai čia tik viena iš hot hand fallacy bei gambler‘s fallcy sąjungos atmainų.

Norint investuoti į įvairius užsienio fondus ir ETF, dažnu atveju reikėtų turėti bent 5 tūkstančius. Nes prekyba užsienio biržose listinguotais ir kotiruojamais VP turėtų būti vykdoma per investavimui skirtą platformą (pvz. Interactive Brokers), kurios mokestinė struktūra ir taisyklės leidžia veikti kažką įdomaus su didesniais pinigais, nei 30-50 eurų per mėnesį.

Šios platformos tampa vis labiau prieinamos, investuoti per jas tampa logiška vis didesniam žmonių ratui. Tačiau šis projektas nėra apie prakutusio mažmeninio kliento edukavimą taktinės alokacijos klausimais. Čia kalbame apie vidutines pajamas uždirbantį asmenį, kuris neturi nieko ir nori pradėti gyventi atsakingiau.

Vidutiniam tiksliniam skaitytojui, kuris nelabai kada yra investavęs ir nori kaupti po 100-300 eurų per mėnesį, eiti į platformas dar ankstoka. Mes ten per ilgesnį laiką atsidursime. Bet viską šiame projekte darysime nuosekliai. Šiandien neturim nieko, tik 100 eurų mėnesiui. Tad su tuo ir reikia pradėti. Visi gudrūs su gera ranka. Tačiau menas yra sužaisti vidutinę ar prastą ranką gerai.

Pirmiausia 30 eurų per mėnesį bandysime investuoti į Swedbank fondų fondas 100. Tai yra į kitus akcijų fondus investuojantis fondas. Kadangi pirkimo mokestis neturėtų būti taikomas:

realiai mokėsime nuo investuotos sumos už šį fondą po 1.2% per metus (https://www.swedbank.lt/private/investor/funds/allFunds/list/details#ptabs). Plius, kadangi fondas investuoja į kitus fondus (https://www.swedbank.lt/static/investor/funds/FF100_Poolaastaaruanne_2019_ENG.pdf 11 lapas arba http://www.morningstar.lt/lt/funds/snapshot/snapshot.aspx?id=F0000003ET), tie fondai taip pat ims savo mokesčius. Todėl bendrai nuo rinkos atsiliksime ~1.2-1.5%.

Bet kokio fondo sudėtį galite patikrinti arba pažiūrėję jo metines/pusmetines ataskaitas, kuriuose visuomet bus nurodomos pozicijos, arba suvedę fondo ISIN kodą į Google paiešką:

Ilgesniu laikotarpiu, tikėčiausi iš šio fondo maždaug 5-7% vidutinės metinės grąžos. Kas nėra nei daug, nei mažai. Standartinė vidutinė metinė grąža iš plačiai diversifikuoto akcijų krepšelio (ex mokesčiai) per ilgą laikotarpį.

Ar galima uždirbti daugiau ? Dirbant galima. Bet norint gauti dviženklę grąžą, tam reikia skirti laiko. Jei turite mėgstamą darbą ir tiesiog norite rūpintis savo finansine sveikata, 5-7% per ilgą laikotarpį yra visiškai enough. Ne vienas žmogus taip milijonus sukaupė. Jei kaposit po 15-20%, būsit milijardieriais. Bet kol kas ant Lietuvos tokių tik du. Tai gal pabūkit savo vietoj, mielas jaunimas, kuriam 7% iš finansų rinkų yra blogai.

Tokie jau prieš 10 metų irgi sakė, kad čia ne grąža. Dabar jų jau niekur nebesigirdi. Tuo tarpu tie, kurie siekė po 7% per metus iš gerai diversifikuoto krepšelio, šiandien yra žymiai turtingesni. Jei negalit skirti 5-10 valandų per dieną investavimui/spekuliavimui/verslui, tai daugiau 7% per metus ilguoju laikotarpiu tikėtis yra naivu. Taip finansų rinkos veikia – patinka jums ar ne.

Kodėl pasirinkau šį produktą – Swedbank 100 fondų fondą ?

Šis, ar kitas, akcijų fondas yra tinkamas tiems, kurie investuoti ketina ilgesnį laikotarpį, atlikdami periodines investicijas, tačiau neturi itin daug laiko gilintis į atskirų pozicijų atrinkimą. Maždaug 70-90% populiacijos. Vykdant periodinius pirkimus ilgesnį laiką, vienetai perkami už vidutinę kainą: jei šiandien kainuoja 100, o po mėnesio 50, tuomet nusipirkęs X vienetų po 100, o tuomet X vienetų po 50, turėsiu 2X fondo vienetų po 75. Dėl ko svyravimai nėra labai baisūs, o per ilgą laikotarpį, jei iš esmės nepasikeis ekonominė ir/ar politinė pasaulio santvarka, gerai diversifikuotas įmonių akcijų krepšelis (kas ir yra šis fondas) turėtų brangti.

Be to, fondų fondas leidžia turėti didelę diversifikaciją. Už 30 eurų prisiperku įvairių visame pasaulyje investuojančių fondų vienetų. Todėl neprisiimu konkrečios įmonės, konkretaus regiono ar konkretaus fondo rizikos. Imu rinką urmu ir statau ant to, kad per 10-20 metų politinė ir/ar ekonominė santvarka pasaulyje nesikeis, dėl ko pinigų uždirbti pavyks.

Fondas, jei nutiks didesnė krizė, tikėtina praras 30-50% fondo vertės. Tačiau, žiūrint istoriškai, tokie kritimai trunka 6-12 mėnesių, tuo tarpu augimai vyksta 5-15 metų. Dėl ko, jei investuosiu bent 15 metų, labai tikėtina gausiu teigiamą grąžą. Svarbu pinigų neišsitraukti tuomet, kai fondo vertė bus nukritusi.

Galiausiai, fondą valdo licencijuotas skandinaviškas bankas, veikiantis Lietuvoje. Tai man prideda saugumo dėl valdymo procesų kokybės, nuoseklumo, atitikties įstatymams.

Kodėl šis produktas gali būti netinkamas jums ?

Fondas yra gana rizikingas. Nors gerai diversifikuotas, tačiau tai yra akcijų fondas, kurio dalį sudaro ir besivystančiose šalyse veikiančių įmonių akcijos. Tad svyruoti jis gali labai daug ir, jei nedarysite periodinių pavedimų bent 10-15 metų, egzistuoja reali tikimybė patirti finansinį nuostolį. Taip pat gali būti, jog prireikus pinigų, teks fiksuoti poziciją su nuostoliu, nes fondo vienetų vertė tuo metu bus kritusi.

Fondas taip pat nėra geriausias pasirinkimas, jei ketinate investuoti didesnes sumas. Didesnėms sumoms tinkamesni produktai, kuriuos galima įsigyti užsienio biržose ir kurie tą pačią funkciją atliks žymiai pigiau. Turint daugiau pinigų, vidutiniu atveju, geriau būtų pabandyti rinkose nusipirkti kelis fondus pavyzdžiui iš Amundi Prime serijos:

Ilguoju laikotarpiu, tikiuosi ir šiame projekte pakeisti Swedbank fondą į vieną/kelis iš Amundi siūlomų ultra pigių fondų. Vien dėl to, kad jų mokesčiai yra žymiai mažesni. Tačiau į juos reikia dėti ne po 30 eurų kas mėnesį, o bent po 500 – 1000 eurų kalti vienu kartu.

Na arba lauksim iki kuris bankas Lietuvoje pasiūlys ir nemokamą/pigią prekybą užsienio rinkose.

Kokia šio produkto paskirtis krepšelyje ?

Šis produktas skirtas turėti apibendrintą exposure į pasaulio rinkas. Didžiųjų įmonių akcijos ilguoju laikotarpiu neblogai atspindi makroekonominį sentimentą. Tad iš tūkstančių skirtingų įmonių akcijų sudarytas krepšelis yra tarsi pasaulio ekonomikos atspindys. Jis yra saugus ta prasme, jog visas tavo investicijas nunešti iš esmės gali nebent pasaulio pabaiga.

Bet tuo pačiu jis nesuteikia maksimalios grąžos. Nes vieni regionai auga greičiau, kiti lėčiau. Kartais, kol vieni auga, kiti patiria krizę. Tad vienu metu gauni viską, kas vyksta pasaulyje. Ir tai yra gerai tais atvejais, kai neturi laiko/noro/kompetencijų spėlioti. Tokio tipo produktai yra gana retas investavime pasitaikantis reikalas – jie iš esmė tinka bet kam.

Antrus 30 eurų investuosiu į vieną iš Baltijos biržoje kotiruojamų vertybinių popierių. Tai yra Baltic Horizon NT fondą (https://www.nasdaqbaltic.com/statistics/en/instrument/EE3500110244/trading). Šis fondas investuoja į įvairų NT Baltijos šalyse: https://www.baltichorizon.com/portfolio/ . Fondas įdomus tuo, jog tai yra REIT – real estate investment trust. Kas reiškia, kad fondo valdytojas investuotojams nuolat išmoka periodines išmokas. Todėl tai yra srautinis produktas.

Remiantis istorija ir dabartinėmis tendencijomis, ilgesniu laikotarpiu iš šio fondo, po 1.5% valdymo mokesčio, tikėčiausi 7-8% vidutinės metinės grąžos:

Kodėl pasirinkau šį produktą – Baltic Horizonfondą?

Fondą pasirinkau, nes tai yra REIT (specifinis nekilnojamo turto fondų tipas, kuris nuolat skirsto iš nuomos gaunamas pajamas investuotojams). NT kaina, ultra ilguoju laikotarpiu, auga panašiai tiek, kiek infliacija (vos sparčiau). Tačiau nuolatinės išmokos fondo vienetų turėtojams reiškia, kad bus generuojamas finansinis srautas, kuris galės būti reinvestuojamas. Nors iš pradžių gaunamos sumos bus nedidelės, tačiau per ilgesnį laiką 6-8% dividendų sudarys solidžią sumą. Ypač šis srautas bus naudingas, jį reinvestavus į su Horizon nesusijusius aktyvus, taip padidinant diversifikaciją ir mažinant riziką.

Kitaip sakant, Baltic Horizon objektų generuojamą nuomą mes panaudosime tam, kad ją įdarbintumėm į kitus finansinius produktus ir taip turėtumėme daugiau pajamų šaltinių. Kas man yra labai sexy. Kiekvieną kartą būdamas Europoj jaučiuosi kitaip.

Be to, fondas investuoja vietinėje rinkoje, kurią daugiau ar mažiau galiu suprasti. Tai, mano nuomone, yra didelis privalumas investuotojui. Taip pat turiu galimybę susitikti su fondą valdančios įmonės atstovais, fondo valdytojais. Kas, ypač neramiais laikais, suteikia galimybę informaciją gauti, tad ir sprendimus priimti, kiek greičiau, nei neturint tokių galimybių.

Na o galiausiai, investicinis krepšelis turi būti diversifikuotas. Vien į akcijas investuoti, kad ir kaip smagu ir teoriškai galima, man nepatinka. Noriu turėti ir kitų turto klasių, kurių grąža būtų mažiau susijusi su globaliomis tendencijomis. Kurios, kaip Baltijos NT rinka, mokėtų tam tikras rizikos premijas už rizikas, kurios man būtų suprantamos.

Kodėl šis produktas gali būti netinkamas jums ?

Vietinė rinka nėra itin likvidi. Tiek didesnių NT objektų, tiek Nasdaq Baltic, kur platinami Baltic Horizon vienetai. Todėl, norint greitai išimti pinigus, gali tekti vienetus parduoti pakankamai pigiai, lyginant su tuometine ekrane matoma rinkos kaina (reali kaina, tai yra kaina, už kurią realiai galima sudaryti sandorį, dažnai skiriasi nuo tos kainos, kurią jums rodo ekranas). O ir bendrai, fondo sudaromi sandoriai, dėl mažo likvidumo vietinėje NT rinkoje, gali užsitęsti (ypač sunkesniais laikais), kas gali sumažinti ilgalaikę grąžą.

Be to, ne visiems investuotojams gali būti priimtinos su Lietuva sietinos geografinės ir politinės rizikos. Kurios yra sąlyginai didesnės, nei vakarų Europoje, Skandinavijoje, JAV.

Galiausiai, fondo vertė, krizės atveju, gali smarkiai koreguotis. Fondą valdančiai įmonei gali nepavykti refinansuoti turimų įsiskolinimų, dėl ko galimai teks likviduoti dalį fondo turto žemomis kainomis. Kas reikš investuotojų pinigų praradimą.

Kokia šio produkto paskirtis krepšelyje ?

Šis produktas yra tam tikra alternatyva pasaulio akcijoms. Pirkdami jį tikimės, kad Baltijos šalyse bus pakankamai ramu, žmonės dirbs ir leis pinigus parduotuvėse, o įmonės kursis, plėsis, tad ir nuomosis biurus. Šis produktas leis gauti tam tikrą grąžą tuo metu, kai mūsų Swed fondų fondas stovės vietoje. Nes Baltijos šalys globalią krizę tikėtina pajus kiek vėliau.

Tai yra, jei pasaulyje prasidės krizė, akcijų kaina (Swed100) kris pirmiausia. Tačiau Europos ar kitų komercinių NT objektų nuomininkai sutarčių taip greitai nenutrauks. Krizė realią ekonomiką palies kiek vėliau. Tad kol akcijos kris, Horizon tikėtina dar skirstys pajamas investuotojams. Kurias galėsim kalti į atpigusias akcijas.

Na o kai krizė pasieks realią ekonomiką ir Horizon sustabdys dividendų išmokėjimus, didesnę dalį mėnesio įmokų nukreipsime į Swed100. Nes bus smagu pirkti atpigusias akcijas. Tai taip pat leis pasididinti grąžą ilguoju laikotarpiu.

Tad bendrai į Horizon žiūriu kaip į dalinai anticiklinę investiciją. Ta prasme, jog jos generuojamas srautas į neramumus pasaulyje turėtų vėluoti vėliau. Kas turėtų leisti iš investicijų srauto nusipirkti daugiau atpigusių aktyvų.

Bendrai

Per Swed investuoti į šiuos produktus noriu dėl to, jog komisinių mokesčių nėra, o viso susiję mokesčiai yra minimalūs (valdytojams už darbą). Tai yra pakankamai saugūs produktai, kuriuos perku per saugų ir patikimą (remiantis visa šiuo metu mano turima informacija, kuri gali būti tiek ne pilna, tiek keistis) tarpininką. Taip pat šie produktai nėra CFD (contracts for difference), o teisė į realų turtą.

Kuomet perkami visokie briedai kaip pvz CFD, investuotojas neturi teisės į nieką. Tuo tarpu perkant investicinio fondo vienetus, gaunu tiesioginę nuosavybę į proporcingą dalį fondo turto. Todėl net konkretaus fondo valdymo įmonės ir/ar Swed‘o bankroto atveju, lieku to turto savininkas. Ir šis faktas yra įrašytas tiek pas fondo valdymo įmonę, tiek pas Swed, tiek Nasdaq Baltic, tiek centriniuose bankuose.

Šie faktoriai smarkiai sumažina mano riziką prarasti visus investuotus pinigus. Taip pat leidžia smarkiai diversifikuoti vos 60 eurų investicijas kiekvieną mėnesį – trisdešimt eurų leis džiaugtis tūkstančių įmonių veikiančių visame pasaulyje darbu, o kiti trisdešimt leis gauti aibės didžiųjų Baltijos šalyse veikiančių verslo ir prekybos centrų nuomos pajamų dalį. Na o ir vidutinė metinė grąža gali siekti ~7%. Tad viskas man tinka net labai.

Tačiau nereiškia, kad tiks ir jums.

Categories
Uncategorized

Kaip pradėti investuoti ?

Turbūt dažniausiai mano girdimas klausimas – kaip pradėti investuoti, kai turi nedaug pinigų ?

Atrodo visiems labai gerai suprantama, kad kai turi bent kelis šimtus tūkstančių, ateini į banką ir sakai – davai chebra čia man portfeliuką opa opa. Bet kai turi tik kelis šimtus (ar net mažiau) eurų kiekvieną mėnesį, viskas darosi sudėtingiau.

Norint pradėti investuoti, pirmiausia reikia atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą. Dabar seks kelios pastraipos apie tai, kodėl to reikia. Mano nuomone itin svarbu jas perskaityti. Bet jei atrodo nuobodu, išskiriu kodėl dalį ir po jos seks kaip.

___________________________________________________

Kuomet norite kažkur pervesti pinigus, atsidarote einamąją sąskaitą. Taip, norint pradėti investuoti, visų pirma reikia vertybinių popierių sąskaitos. Nes vertybiniai popieriai negyvena ore, jie turi kažkur padėti būti. Nesvarbu, per kur investuojate. Jūsų VP turi turėti namus.

Realiai, kai įmonė išleidžia vertybinius popierius (VP) ir registruoja juos biržoje, pirminę apskaitą vykdo centrinis depozitoriumas (CSD). Lietuvos emitentų vertybiniams popieriams tai daro Nasdaq Baltic. Šios institucijos viena iš pareigų, suskaičiuoti, kiek vertybinių popierių buvo išleista, kiek anie kainuoja bet kuriuo metu ir kiek kas tų popierių turi nusipirkęs.

Kadangi pagrindinis depozitoriumas gyvenime turi ką veikti, jis neužsiima žaidimu su kiekvienu klientu, perkančiu/parduodančiu 10 akcijų. CSD atsidarę sąskaitas turi bankai, finansinės institucijos. Tad CSD skaičiuoja, kiek kuri institucija savo sąskaitoje, atidarytoje pas CSD, turi visokių vertybinių popierių. Tai yra pirmas VP apskaitos lygis.

Finansinės institucijos pas CSD laiko klientines ir savo nuosavas vertybinių popierių sąskaitas. Klientinės sąskaitos taip vadinasi, nes jose gulintys vertybiniai popieriai yra ne finansinių institucijų, o tų institucijų klientų. Tad pavyzdžiui SEB turi sąskaitą Lietuvos CSD, kurioje yra apskaitomi visi SEB klientų popieriai pirkti Nasdaq Baltic biržoje.

Tuomet jau SEB savo viduje turi VP sąskaitas, kuriose matyti, kiek kokių popierių turi bankas ir kiek turi banko klientai. Šiuos skaičius, jei sistemos leidžia, mato banko darbuotojai. Jie ten yra tam, kad būtų užtikrinta, jog ir CSD ir bankas vienodai galvoja, kiek banko klientai turi vertybinių popierių ir kokia jų vertė.

Tada jau ateina jūsų asmeninės sąskaitos eilė. Kai pasirašote VP sąskaitos sutartį, tuomet turite banko apskaitoje ir IT sistemose kampelį, kuriame galite matyti, kiek vertybinių popierių priklauso būtent jums ir ko jie verti. Kol tokios sąskaitos neturite, pagal visą finansų institucijų infrastruktūrą, direktyvas ir įstatymus, VP pirkti negalite. Nes nėra kur tuos VP padėti (atvaizduoti) ir saugoti. Finansinė institucija, be asmeninės VP sąskaitos, negali priskirti nusipirktų vertybinių popierių asmeniškai jums.

Gali atrodyti, kad be reikalo aiškinu apie visą infrastruktūrą, tačiau tokia specifinė informacija labai padeda, kai pradedi galvoti apie savo pinigų saugumą. Bet apie tai vėliau.

___________________________________________________

Taigi, norėdami pradėti investuoti, pirmiausia turite atsidaryti VP sąskaitą. Lietuvos Bankų Asociacijos nariams buvo išsiųsti prašymai paruošti gražias prezentacijas apie tai, kaip pas juos tokias sąskaitas gali atsidaryti paprastas smulkusis investuotojas. Ką gasiu – prisegsiu atskirame puslapyje, kurį galite pasirinkti iš menu (Kaip atsidaryti VP sąskaitą ?).

Tačiau, jei be gražių prezentacijų ir trumpai, bet kokiu atveju, jei norite investuoti, turite atsidaryti sąskaitą. O tam reikia arba:

  1. Nuvykti į finansų instituciją;
  2. Atsidaryti sąskaitą per finansų institucijos klientų savitarnos sistemą internete.

Pirmas veiksmas daromas, jei pasirinktas finansų paslaugų teikėjas turi fizinį biurą Lietuvoje ir iki jo nėra sunku nuvykti. Antras veiksmas tais atvejais, kai pasirenkamas partneris gyvenantis užsienyje.

Pradedantiesiems investuotojams siūlyčiau visą procesą pradėti nuo sąskaitos pas vieną iš mūsų licencijuotų finansinių institucijų (bankas, finansų maklerio įmonė). Nebūtina atsidarinėti VP sąskaitos tik pas vieną iš vietinių bankų. Tačiau bent vieną sąskaitą bent pas vieną iš vietinių bankų turėti reikėtų.

Geriausia rinktis tą banką, su kuriuo daugiausia dirbate. Taip visos procedūros truks trumpiausiai ir procesas bus lengviausias. Savaime suprantama, niekas nedraudžia turėti sąskaitų ir ne viename banke (pats kol kas dirbu su 3), kaip ir ne viename jų turėti investicines sąskaitas. Bet konkretus paslaugų tiekėjas yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas.

O juk bankai siūlo neįdomius produktus ir tie produktai, jų pirkimas daug kainuoja !

Taip ir taip. Tam yra priežasčių.

Pirmiausia, investavime neįdomūs produktai yra geriausi produktai smulkiajam investuotojui. Kuo produktas įdomesnis, tuo didesnė tikimybė, kad patirties neturintis smulkusis investuotojas išsidulkins save pats arba atsistos į itin patogią poziciją, leidžiančią šį veiksmą padaryti kažkam kitam. Nebūkit naivūs, jūsų jausmai ir norai niekam nerūpi. Jei tik kažkam leisit, eurus atims iš jūsų greitai.

Visi per gyvenimą matyti smulkieji investuotojai, kurie man aiškino, kad aš durnas ir investuoju už 5-8%, kol jie va po 50% per metus iš XYZ stebuklingo produkto kala, ilgainiui tampa nebe investuotojais. Nes, anot jų, investuoti yra nesąmonė, ten viskas sudega.

No shit Sherlock.

Tuo tarpu tie, kurie pradėjo investuoti į neįdomius produktus arba bent jau konvencinius, kad ir labiau rizikingus, šiandien yra gerokai turtingesni, nei buvo prieš pradėdami investuoti. Nors ir tenkinosi kokia tai vargana 6-10% metine grąža.

Investuojant žymiai svarbiau pinigų neprarasti, nei kurį laiką uždirbinėti kažkiek daugiau, nei siūlo rinka.

Antra, daug kainuojančios paslaugos ir produktai dažniausiai kainuoja daug dėl tam tikrų priežasčių. Pagrindinės priežastys, kodėl bankų produktai kainuoja pakankamai brangiai yra:

  1. Bankui smulkusis investuotojas nėra itin įdomus. Žymiai geresnės maržos ir RoE privačioje bankininkystėje. Todėl investicinių produktų ir paslaugų kainodara smulkiesiems nėra vidutinio banko prioritetas. Juo labiau, ilgą laiką investavimo paslaugų scenoje smulkiesiems investuotojams, bankai neturėjo realios konkurencijos, todėl nematė prasmės stengtis.
  2. Teikti investicines paslaugas yra brangu. Brangu išlaikyti žmones, kurie tuos produktus kuria. Brangu turėti sistemas, kurios užtikrina, kad visi produktai atitiktų visus reikalavimus ir visų investicinių produktų turėtojų teisės būtų pilnai užtikrinamos. Brangu turėti priėjimą prie įvairių rinkų. Brangu užtikrinti saugumą. Pagal dabartinius įstatymus, pardavinėti finansines paslaugas bei produktus yra žiauriai brangu.
  3. Valdyti su smulkiesiems investuotojams skirtų produktų pardavimų ir priežiūra susijusias rizikas bei kurti ir parduoti kokybiškus produktus yra tiek sudėtinga, tiek brangu.

Nepaisant tam tikrų nuodėmių ir sąlyginio tingėjimo, bankiniai produktai bei bankų siūlomos investicinės paslaugos smulkiajam investuotojui yra tinkamos. Net labai tinkamos.

Nes tai yra saugiausia terpė laikyti pinigus. Bankų teikiamos paslaugos ir jų siūlomi produktai šiandien yra tinkamiausi ir saugiausi prastai besigaudančiam pradedančiajam investuotojui. Taip, už tą saugumą tenka sumokėti. Taip, negauni norimo adrenalino, garso ir šviesų. Tačiau investicijų pasaulyje žymiai svarbiau pinigų nepradirbti, nei jų uždirbti. Tai yra pati svarbiausia taisyklė, kurią kada nors (ne dabar) suprasite.

O tai kaip Snoriukas su Ūkbankiu, aaaaa ?

Snoras, Ūkis, Lehman yra nuostabūs pavyzdžiai, kaip net smarkiai reguliuojami žaidėjai randa būdų nunešti jų paslaugomis besinaudojančių pinigus. Jei dėl šių pavyzdžių manote, kad mažiau arba visai nereguliuojamos finansinės institucijos (pvz Estijoje įsikūrusi P2P platforma) yra saugesnė ir geresnė, tai esate ultra naivūs ir balansuojate ant elementaraus kvailumo ribos.

Kuo mažiau priežiūros, tuo rizika prarasti visus pinigus yra didesnė. Todėl jei skaitote šį tekstą, nes nežinote kaip pradėti investuoti po kelis šimtus eurų per mėnesį, nebūkit astronautais ir pripažinkit, kad nieko apie finansų pasaulį, due diligence procesą bei investicijų rizikos vertinimą nesuvokiate. Todėl nesate pajėgūs turėti informuotos pozicijos apie tai, ar finansinių paslaugų tiekėjas, su kuriuo nuspręsite dirbti, yra tikrai patikimas.

Jei negebate šito pripažinti, tai nusipelnot prarasti visus savo investuotus pinigus. Godspeed

Vienintelis, kas už jus nepriklausomai pasirinkto finansinio partnerio patikimumą bent iš dalies ir nešališkai gali įvertinti, tai priežiūros institucija. Kuo priežiūros institucija griežčiau prižiūri ir kuo daugiau iš finansų institucijos reikalauja, tuo didesnė tikimybė, kad viskas bus gerai. O bankai yra griežčiausiai reguliuojami finansų rinkų dalyviai.

Niekas nesako, kad užtenka atsidaryti sąskaitą banke, nusipirkti banko fondą ir viskas bus išspręsta. Toli gražu. Tai bus tik pradžia. Dar daug dalykų reikės išmokti. Tačiau pigiau dalykus mokytis uždirbant mažesnę grąžą, nei dalykus mokytis nuolat praradinėjant pinigus. Patikėkit manimi, investuoju virš 10 metų ir esu investavęs į tokius produktus, kurių net nesusapnuotumėte. Paprasti dalykai pradedančiajam yra gerai. Tad ir pradėkit nuo jų.

O šiame tinklaraštyje, ir už tą 100 eurų, parodysiu veiksmo, garso ir šviesų. Bus dar lazerių šou. Bet viskas savu laiku.

Šiam kartui tiek. Atsidarykite VP sąskaitą pas vieną iš bankų. Pasispaudykite mygtukus, pasižiūrėkite kaip ten viskas atrodo. Pasikalbėkite su savo vadybininkais. Paprašykite visokiausios informacijos apie jų siūlomus produktus. Tačiau neskubėkite pasirašyti ant jokio kito pasiūlymo, apart vertybinių popierių sąskaitos sutarties.

Dar geriau – parsineškite ją namo, perskaitykite ir tik tada pasirašykite. Nes tik taip žinosite, kokias teises bei pareigas turite. Tik taip žinosite, kas yra svarbu bankui (nes įrašė į sutartį) bei jums (nes jūsų parašas ant tos sutarties bus). Būkit informuoti.

O jau visai greitai, tai yra kitame įraše, papasakosiu detaliau apie tai, ką galima nusipirkti, turint VP sąskaitą banke. Ką ir (svarbiausia) kodėl šio eksperimento metu pirksiu aš. Kiek tai kainuos. Ko iš to tikėsiuosi.

Nepergyvenkit, vėliau parašysiu ir apie platformas, fintech service providerius bei alternatyvas. Tačiau viskas turi būti daroma nuosekliai. Viskam savas laikas.

Categories
Uncategorized

Kiek reikia pinigų ?

Labai dažnai girdžiu, kad investuoti su mažomis sumomis sunku/neapsimoka. Nes nėra ką pirkti, nes komisiniai dideli ir taip toliau. Iš dalies tokie pasiteisinimai yra teisingi. Tačiau tik iš dalies ir vis tiek tai yra tik pasiteisinimai.

2020 metais, turint pakankamai noro, investuoti galima ir po 2-5 eurus per mėnesį. Kaip ? Parsisiuntus Revolut. Jei turi bent 10-20 kas mėnesį – gali keliauti į vieną iš fintech (P2X, crowdfunding etc) platformų. Nuo 30-50 eurų per mėnesį prieinamos visų bankų paslaugos – gali pasirašyti periodinę sutartį ir su sąlyginai mažomis sąnaudomis investuoti į fondus.

Tad viskas yra įmanoma. Tik reikia noro.

Šiame projekte per mėnesį investuosime ~100 eurų. Kodėl būtent tiek ?

  1. Pirmiausia, 100 eurų yra ~10-15% vidutinio šalies darbo užmokesčio į rankas. Tad daugeliui tai yra suvokiama suma, kurią tikrai įmanoma skirti investicijoms.
  2. Tokia suma jau leidžia diversifikuoti paslaugų tiekėjus, produktus.
  3. Nėra didelio skirtumo tarp 50, 100 ir 500 eurų investavimo kiekvieną mėnesį.

Paskutinį punktą suvokti labai svarbu. Nes daugelis galvoja, kad didelė suma atveria kažkokias galimybes. Tai iš dalies tiesa ir didesnė suma leidžia prieiti prie didesnio kiekio įvairių produktų, tačiau praktiškai 95% investuotojų (kurie šia veikla neužsiima profesionaliai), didesnių galimybių, nei galima gauti turint 100 eurų kiekvieną mėnesį, nelabai reikia. O ir didesnės galimybės prasideda minimum nuo šimtų tūkstančių eurų.

Esmė yra suvokti logiką ir turėti strateginį tikslą. Kuris nuo sumos turi priklausyti ne itin žymiai. Taktiniai manevrai ir konkrečių produktų pasirinkimas yra visiškai asmeninis reikalas. Nėra teisingo būdo sudaryti investicinį krepšelį iš vienintelių teisingų produktų, naudojantis vieninteliais gerais paslaugų tiekėjais. Nėra.

KREPŠELIO SUDARYMAS YRA ASMENINIS REIKALAS. KIEKVIENAS TAI TURI DARYTI SKIRTINGAI, PAGAL SAVO NORUS, POREIKIUS IR TIKSLUS.

Keli pavyzdžiai:

  1. dėdulė W. Buffet visą gyvenimą investavo tik į tuos verslus, kuriuos gerai supranta. Technologijomis nesinaudoja. Didžiąją dalį turimo kapitalo susikaupė pats. Sako, kad sudėtinės palūkanos (reinvestuojama grąža) yra didžiausia stebuklas. Tyčiojasi iš diversifikacijos, mano, kad 3-5 pozicijos yra daugiau nei gana. Investuodamas sukaupė milijardus.
  2. Kitas dėdulė G. Soros yra vienas žymiausių spekuliantų. Gerais laikais nulaužė Didžiąją Britaniją ir jos valiutą. Prekiavo turbūt viskuo, kuo įmanoma prekiauti. Naudojosi ir technologijomis, ir gilinosi į perkamus verslus (kaip W. Buffet) ir dar velnias žino kokiais metodais naudojosi. Valdė ir savo ir kitų pinigus. Investuodamas ir prekiaudamas sukaupė milijardus.
  3. Trečias dėdulė J. H. Simons yra turbūt mažiausiai girdėtas. Dėdė gerai moka matematiką. Dėdė 1982 pasileido fondų valdymo įmonę. Dėdė naudojasi tik kiekybiniais metodais ir virina didžiausią vidutinį ilgalaikį pelną tarp visų ribotos rizikos fondų. Niekas nežino, kaip. Bet dėdė irgi sukaupė milijardus iš investavimo.

Visi trys dėdės dirbo skirtingai. Ir buvo sėkmingi ne todėl, kad ieškojo, kaip reikia teisingai padaryti, nes kažkam kažkas gavosi gerai, o todėl, kad patys darė tai, ką moka, supranta ir kaip jiems atrodo. Bei darė tai nuosekliai, ilgą laiką. Sėkmė yra nuoseklume ir ilgame laikotarpyje, ne konkrečioje strategijoje.

Todėl jokio skirtumo, kiek pinigų per mėnesį turit. Senukas W. Buffetas savo šimtą jardų pradėjo kaupti iš dalies pinigų, tuo metu gaunamų vežiojant laikraščius. Ir nesiskundė, kad per mažai kiekvieną mėnesį atsidėti gali. Tiesiog investavo nuo mažens ir va prašau šimtas jardų sąskaitoj.

Svarbu suprasti logiką, turėti bazines žinias apie mechaniką ir infrastruktūrą, o toliau jau galima visko prisigalvoti. Svarbu pradėti. Kaip tik gaunasi, taip. Bet pradėti.

Be to daugumai smulkiųjų investuotojų, kurie negali skirti bent 6-8 valandų per dieną finansų rinkoms ir investavimui, nereikia ir tiek stengtis, kiek jie galvoja. Reikia turėti tik gerai diversifikuotą investicijų krepšelį, kuris būtų nuolat auginamas, kol žmogus yra darbingiausio amžiaus (pradedant ties 20-45 metais) ir vėliau valomas einant link vyresnio amžiaus (sulaukus 50-70 metų). To vidutiniam žmogui turėtų būti per akis ir toks elgesys iš esmės pakeistų vidutinio žmogaus gyvenimo kokybę.

Todėl šiame projekte ir naudosiu 100 eurų. Nes tai yra protinga suma, kurios pradžiai užtenka. Tai yra pakankama suma įpročiams pradėti formuoti. Investuosiu pinigus į (i) bankinius fondus, (ii) Baltijos rinkoje kotiruojamus vertybinius popierius, (iii) JAV prekiaujamas akcijas (red. past. Čia turėjo būti ETFMatic krepšelis, bet anie velniai nuo 2020-02-01 pakeitė savo investavimo politiką ir be 1 000 eurų ten nepateksi, kas šiam projektui nebetinka) bei (iv) alternatyvias finansines priemones.

Tačiau apie viską iš eilės ir nuosekliai. Detaliai paaiškinsiu, kur dedu kokią dalį pinigų bei kodėl taip renkuosi aš ir kodėl tai gali netikti kažkam kitam. Jei tai suprasit, galėsit taip pat sėkmingai ir 50 ir 1000 eurų išmėtyti kiekvieną mėnesį bei nuosekliai didinti savo turtą, džiaugtis ramesniu gyvenimu.

Categories
Uncategorized

Pirmas

Investavimas finansų rinkose yra lėtas bei nuoseklumo ir užsispyrimo reikalaujantis procesas. Todėl tik nedidelė dalis žmonių sugeba savanoriškai investuoti. Kiti tiesiog nesugeba su savimi susitvarkyti ir atidėti malonumo išleisti pinigus dabar:

Zefyriukų eksperimentas Stanforde

Nuo pat pradžių būtina gerai įsisąmoninti, jog iš investicijų turtingas netapsi *priklausomai, aišku, ką laikysime turtingu*. Jei nori sukaupti didelius turtus per sąlyginai trumpą laikotarpį, eik kurti savo verslo. Šiaip, jei nori tapti tikrai turtingu (10mio up), eik kurti verslų. Toks yra vienintelis kelias, jei turtų nepaveldėjai. Verslas ir tik verslas.

Verslas taip pat bus tam tikra investicijos forma. Tačiau dabar kalbame apie investavimą finansų rinkose, ne apie asmeninius verslo projektus.

Tad du esminiai momentai:

  1. Procesas ilgas, nuobodus, sunkus.
  2. Iš to turtingu netapsi.

O tai kam tada investuoti iš vis ?

Nes investavimas suteikia finansinę pagalvę. Mažesnę priklausomybę nuo vieno pajamų šaltinio. Galimybę geriau gyventi ir pirkti daugiau blizgučių ateityje ne iš savo, o iš pinigų darbo.

Konkrečiau – turime žmogų A ir žmogų B.

Žmogus A niekad nesuprato, niechui tas investavimas reikalingas. Turi eurų – perki butą, tada perki batmaną (vėliau padrožtą cayenne), tada zuikį į Maldyvus nuskraidini, kiekvienais metais naują iphone perki ir pasaka ne gyvenimas. Gi esi normalus pacanas ir visad normaliai litų kelsi. Nachui čia sukt galvą ir tuos eurus investuot kažkur ?

Žmogus B tik pradėjęs dirbti pradėjo taupyti. Nebuvo fanatikas ir taupė nedidelę dalį savo pajamų, kurią investavo baisiai neįdomiai. Tiesiog fondų, akcijų ir panašių nesąmonių vis pirkdavo. Pirkdavo ir naują iphone, tik kas du metus, į Maldyvus su šeima skraidydavo, tik vietoj pacaniško cayenne, passatą vairuodavo. Dėl ko pagal poniatkes lochu Žmogaus A akyse būdavo. Nu bet ką jau dabar.

Dvidešimt penkis metus abu šie žmonės taip gyveno. Abu karjerą kažkokią, nors nelabai žymią, padarė. Abu šeimas sukūrė. Abu jubiliejų 50 tą pačią dieną šventė.

Žmogus A, kaip normalus bachūras, pasiėmė Šeškinėj biliardinę visą su pirtim ir sale, užpirko visiems alko (ne kokio šūdino, o Beluga, Jack Daniels ir net tris bonkes Dom Perignon pajamė), o 12tai nakties fejerverkų šou padarė. Nu kaip pridera normaliai gyvenimą susidėliojusiam bachūrui. Tam reikalui net pusę metų taupė, naujo iPhone nepirko, vartojimo paskolą pasijamė, nes balius netoli 10 štukių kainavo.

Žmogus B prisiminė klasiko žodžius, jog gyveni tik kartą, bet ne du ir nusprendė – a koks skirtumas. Išnuomojo vilą Ligurijoj ar Amalfi (kur jam ten labiau patiko), visiems draugams padovanojo lėktuvo bilietus, pripirko visiems skanių gėrimų ir išskrido jubiliejaus švęst. Nei taupęs, nei paskolos ėmęs. Nes per tuos 25 metus investavimo gavos, kad per mėnesį vidutinė investuota suma siekė 300 eurų, vidutinė metinė grąža 6%, dėl ko investicinis krepšelis jau siekė 200 000 (du šimtai tūkstančių) eurų.

Tad paskaičiavo pusmetį iki gimtadienio, kad 200 000*6%=12 000 eurų, dar tų pačių investicijų 10k pardavė (gimtadienio dovana sau) ir be jokio galvos skausmo pasidarė sau gerą šventę. Kurią iš esmės galės ir po 5 metų daryti, nes tada krepšelis (net įskaičiuojant išėmimą) bus vertas beveik 300 000 eurų. Tad vien iš investicijų grąžos gausis 16 000 eurų per metus.

Tai long story short skirtumas yra toks, kad pradėjus investuoti, kai tau yra 20-30 metų, sulaukęs 50 gali tikėtis turėti sąskaitoje kelis šimtus tūkstančių, kurie kiekvienais metais tau generuos 10-20 tūkstančių pinigų. Todėl galėsi nebijoti, kad tave atleis iš darbo. Galėsi nepergyventi, jei susirgsi ir teks labai daug pinigų mokėti už gydymą. Galėsi kas kelis metus nusipirkti naują neblogą automobilį. Tiesiog, galėsi labai daug.

Ir ne dėl to, kad esi protingas, kad daugiau dirbi, kad geresnę poziciją pasieki darbe. Tiesiog dėl to, kad sugebėjai atidėti malonumą ir naują iphone pirkai ne kas metus, o kas 2. Dėl to, kad nepirkai ala prabangaus kibiro, o nusipirkai paprastą automobilį.

Tuo tarpu jei visą laiką visus pinigus taškysi, neturėsi nieko. Tik samdomą darbą ir gyvenimą nuo algos iki algos.

Žinoma, verslininkams šie dėsniai galioja kiek kitaip. Tačiau kaip beskaičiuočiau, turint net labai neblogą verslą, visuomet gali nutikti blogų dalykų cough*gri*cough*geo*cough. Ir net jei jaunystėje pradedi sėkmingą verslą, turėti finansinio turto investuoto į įvairius aktyvus, reikia būtinai. Nes tai apsaugos nuo gilaus liūdesėlio tais atvejais, kai gyvenime ne viskas pasiseks.

O tokie atvejai nutinka dažniau, nei dažnai.

Dar labai svarbu suprasti, kad kai dirbi ar kuri verslą, dažniausiai esi priklausomas nuo vienos įmonės. Tuo tarpu į 500 ar 5000 didžiausių įmonių akcijas investuoti pinigai yra priklausomi nuo tų tūkstančių verslų. Todėl jie gyvena savo gyvenimą. Tau nereikia kažko daug daryti, tik palikti juos ten dirbti ir džiaugtis tų įmonių darbuotojų darbo vaisiais, kuriuos tu gauni iš investicijų pelno. Tad net jei ta viena pagrindinė tavo gyvenimo įmonė bankrutuos, tu pajamas gausi toliau.

Taip, sukaupti normalaus dydžio finansinį turtą 90% žmonių užtruks ilgai. Net labai ilgai – galite paskaičiuoti čia https://www.calculator.net/investment-calculator.html arba pasitikėti mano žemiau pridedama lentele, kuri rodo, kiek pinigų sukaupi žmogus po 200 eurų investuodamas su 6% grąža per įvairius laiko tarpus:

Tačiau skaičiuodami atkreipkite dėmesį į vieną esminių momentų – tai yra turto dalį, kurią sudaro jūsų investuoti (sunešti) pinigai ir turto dalį, kurią sudaro pinigų uždirbti pinigai (investicijų grąža). Jei po metų jūsų sunešta dalis sudaro 85%+, tai po 30 metų, jūsų sunešta suma sudarys vos daugiau nei trečdalį viso finansinio turto.

Būtent čia ir yra investavimo magija. Per labai ilgą laiką, dirbant labai nuosekliai, investuoti pinigai uždirba didžiąją turto dalį. Nes jiems grąžą neša įvairių įmonių darbuotojai ir tie pinigai tarsi gyvena savo gyvenimą.

Todėl investuojant, per ilgą laiką, tu netampi turtingu. Bet gauni kitų svarbių dalykų:

  1. Susikuri finansinę pagalvę – visuomet smagu turėti kelis šimtus tūkstančių tiems atvejams, kai gyvenime ne viskas pasiseks. Užpuls liga, nelaimingas atsitikimas, bankrotas. Ar tiesiog viskas nusibos ir norėsis keliems metams važiuoti į gyventi į Aziją.
  2. Diversifikuoji ir didini tarpusavyje nesusijusius pajamų šaltinius – investicinis krepšelis sumažina priklausomybę nuo konkrečios įmonės, konkrečios rinkos, konkretaus sektoriaus. Tavo pinigai dirba nepriklausomai nuo tavęs ir tavo asmeninių/profesinių reikalų.
  3. Iškeiti mažai į daug – šiandien atsisakęs vos dešimtadalio vartojimo, ateities vartojimą padidini keliasdešimčia ar daugiau procentų.

Matematine ir statistine prasme neinvestuoti yra tiesiog kvaila. Tai iš esmės yra tas pats, kas daug rūkyti, kiekvieną dieną gerti normalius kiekius stipraus alkoholio, maitintis tik šūdinu maistu ir aiškinti, kad jau 20 metų taip gyveni ir nieko čia blogo, viskas yra gerai.