Categories
Uncategorized

Kaip pradėti investuoti ?

Turbūt dažniausiai mano girdimas klausimas – kaip pradėti investuoti, kai turi nedaug pinigų ?

Atrodo visiems labai gerai suprantama, kad kai turi bent kelis šimtus tūkstančių, ateini į banką ir sakai – davai chebra čia man portfeliuką opa opa. Bet kai turi tik kelis šimtus (ar net mažiau) eurų kiekvieną mėnesį, viskas darosi sudėtingiau.

Norint pradėti investuoti, pirmiausia reikia atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą. Dabar seks kelios pastraipos apie tai, kodėl to reikia. Mano nuomone itin svarbu jas perskaityti. Bet jei atrodo nuobodu, išskiriu kodėl dalį ir po jos seks kaip.

___________________________________________________

Kuomet norite kažkur pervesti pinigus, atsidarote einamąją sąskaitą. Taip, norint pradėti investuoti, visų pirma reikia vertybinių popierių sąskaitos. Nes vertybiniai popieriai negyvena ore, jie turi kažkur padėti būti. Nesvarbu, per kur investuojate. Jūsų VP turi turėti namus.

Realiai, kai įmonė išleidžia vertybinius popierius (VP) ir registruoja juos biržoje, pirminę apskaitą vykdo centrinis depozitoriumas (CSD). Lietuvos emitentų vertybiniams popieriams tai daro Nasdaq Baltic. Šios institucijos viena iš pareigų, suskaičiuoti, kiek vertybinių popierių buvo išleista, kiek anie kainuoja bet kuriuo metu ir kiek kas tų popierių turi nusipirkęs.

Kadangi pagrindinis depozitoriumas gyvenime turi ką veikti, jis neužsiima žaidimu su kiekvienu klientu, perkančiu/parduodančiu 10 akcijų. CSD atsidarę sąskaitas turi bankai, finansinės institucijos. Tad CSD skaičiuoja, kiek kuri institucija savo sąskaitoje, atidarytoje pas CSD, turi visokių vertybinių popierių. Tai yra pirmas VP apskaitos lygis.

Finansinės institucijos pas CSD laiko klientines ir savo nuosavas vertybinių popierių sąskaitas. Klientinės sąskaitos taip vadinasi, nes jose gulintys vertybiniai popieriai yra ne finansinių institucijų, o tų institucijų klientų. Tad pavyzdžiui SEB turi sąskaitą Lietuvos CSD, kurioje yra apskaitomi visi SEB klientų popieriai pirkti Nasdaq Baltic biržoje.

Tuomet jau SEB savo viduje turi VP sąskaitas, kuriose matyti, kiek kokių popierių turi bankas ir kiek turi banko klientai. Šiuos skaičius, jei sistemos leidžia, mato banko darbuotojai. Jie ten yra tam, kad būtų užtikrinta, jog ir CSD ir bankas vienodai galvoja, kiek banko klientai turi vertybinių popierių ir kokia jų vertė.

Tada jau ateina jūsų asmeninės sąskaitos eilė. Kai pasirašote VP sąskaitos sutartį, tuomet turite banko apskaitoje ir IT sistemose kampelį, kuriame galite matyti, kiek vertybinių popierių priklauso būtent jums ir ko jie verti. Kol tokios sąskaitos neturite, pagal visą finansų institucijų infrastruktūrą, direktyvas ir įstatymus, VP pirkti negalite. Nes nėra kur tuos VP padėti (atvaizduoti) ir saugoti. Finansinė institucija, be asmeninės VP sąskaitos, negali priskirti nusipirktų vertybinių popierių asmeniškai jums.

Gali atrodyti, kad be reikalo aiškinu apie visą infrastruktūrą, tačiau tokia specifinė informacija labai padeda, kai pradedi galvoti apie savo pinigų saugumą. Bet apie tai vėliau.

___________________________________________________

Taigi, norėdami pradėti investuoti, pirmiausia turite atsidaryti VP sąskaitą. Lietuvos Bankų Asociacijos nariams buvo išsiųsti prašymai paruošti gražias prezentacijas apie tai, kaip pas juos tokias sąskaitas gali atsidaryti paprastas smulkusis investuotojas. Ką gasiu – prisegsiu atskirame puslapyje, kurį galite pasirinkti iš menu (Kaip atsidaryti VP sąskaitą ?).

Tačiau, jei be gražių prezentacijų ir trumpai, bet kokiu atveju, jei norite investuoti, turite atsidaryti sąskaitą. O tam reikia arba:

  1. Nuvykti į finansų instituciją;
  2. Atsidaryti sąskaitą per finansų institucijos klientų savitarnos sistemą internete.

Pirmas veiksmas daromas, jei pasirinktas finansų paslaugų teikėjas turi fizinį biurą Lietuvoje ir iki jo nėra sunku nuvykti. Antras veiksmas tais atvejais, kai pasirenkamas partneris gyvenantis užsienyje.

Pradedantiesiems investuotojams siūlyčiau visą procesą pradėti nuo sąskaitos pas vieną iš mūsų licencijuotų finansinių institucijų (bankas, finansų maklerio įmonė). Nebūtina atsidarinėti VP sąskaitos tik pas vieną iš vietinių bankų. Tačiau bent vieną sąskaitą bent pas vieną iš vietinių bankų turėti reikėtų.

Geriausia rinktis tą banką, su kuriuo daugiausia dirbate. Taip visos procedūros truks trumpiausiai ir procesas bus lengviausias. Savaime suprantama, niekas nedraudžia turėti sąskaitų ir ne viename banke (pats kol kas dirbu su 3), kaip ir ne viename jų turėti investicines sąskaitas. Bet konkretus paslaugų tiekėjas yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas.

O juk bankai siūlo neįdomius produktus ir tie produktai, jų pirkimas daug kainuoja !

Taip ir taip. Tam yra priežasčių.

Pirmiausia, investavime neįdomūs produktai yra geriausi produktai smulkiajam investuotojui. Kuo produktas įdomesnis, tuo didesnė tikimybė, kad patirties neturintis smulkusis investuotojas išsidulkins save pats arba atsistos į itin patogią poziciją, leidžiančią šį veiksmą padaryti kažkam kitam. Nebūkit naivūs, jūsų jausmai ir norai niekam nerūpi. Jei tik kažkam leisit, eurus atims iš jūsų greitai.

Visi per gyvenimą matyti smulkieji investuotojai, kurie man aiškino, kad aš durnas ir investuoju už 5-8%, kol jie va po 50% per metus iš XYZ stebuklingo produkto kala, ilgainiui tampa nebe investuotojais. Nes, anot jų, investuoti yra nesąmonė, ten viskas sudega.

No shit Sherlock.

Tuo tarpu tie, kurie pradėjo investuoti į neįdomius produktus arba bent jau konvencinius, kad ir labiau rizikingus, šiandien yra gerokai turtingesni, nei buvo prieš pradėdami investuoti. Nors ir tenkinosi kokia tai vargana 6-10% metine grąža.

Investuojant žymiai svarbiau pinigų neprarasti, nei kurį laiką uždirbinėti kažkiek daugiau, nei siūlo rinka.

Antra, daug kainuojančios paslaugos ir produktai dažniausiai kainuoja daug dėl tam tikrų priežasčių. Pagrindinės priežastys, kodėl bankų produktai kainuoja pakankamai brangiai yra:

  1. Bankui smulkusis investuotojas nėra itin įdomus. Žymiai geresnės maržos ir RoE privačioje bankininkystėje. Todėl investicinių produktų ir paslaugų kainodara smulkiesiems nėra vidutinio banko prioritetas. Juo labiau, ilgą laiką investavimo paslaugų scenoje smulkiesiems investuotojams, bankai neturėjo realios konkurencijos, todėl nematė prasmės stengtis.
  2. Teikti investicines paslaugas yra brangu. Brangu išlaikyti žmones, kurie tuos produktus kuria. Brangu turėti sistemas, kurios užtikrina, kad visi produktai atitiktų visus reikalavimus ir visų investicinių produktų turėtojų teisės būtų pilnai užtikrinamos. Brangu turėti priėjimą prie įvairių rinkų. Brangu užtikrinti saugumą. Pagal dabartinius įstatymus, pardavinėti finansines paslaugas bei produktus yra žiauriai brangu.
  3. Valdyti su smulkiesiems investuotojams skirtų produktų pardavimų ir priežiūra susijusias rizikas bei kurti ir parduoti kokybiškus produktus yra tiek sudėtinga, tiek brangu.

Nepaisant tam tikrų nuodėmių ir sąlyginio tingėjimo, bankiniai produktai bei bankų siūlomos investicinės paslaugos smulkiajam investuotojui yra tinkamos. Net labai tinkamos.

Nes tai yra saugiausia terpė laikyti pinigus. Bankų teikiamos paslaugos ir jų siūlomi produktai šiandien yra tinkamiausi ir saugiausi prastai besigaudančiam pradedančiajam investuotojui. Taip, už tą saugumą tenka sumokėti. Taip, negauni norimo adrenalino, garso ir šviesų. Tačiau investicijų pasaulyje žymiai svarbiau pinigų nepradirbti, nei jų uždirbti. Tai yra pati svarbiausia taisyklė, kurią kada nors (ne dabar) suprasite.

O tai kaip Snoriukas su Ūkbankiu, aaaaa ?

Snoras, Ūkis, Lehman yra nuostabūs pavyzdžiai, kaip net smarkiai reguliuojami žaidėjai randa būdų nunešti jų paslaugomis besinaudojančių pinigus. Jei dėl šių pavyzdžių manote, kad mažiau arba visai nereguliuojamos finansinės institucijos (pvz Estijoje įsikūrusi P2P platforma) yra saugesnė ir geresnė, tai esate ultra naivūs ir balansuojate ant elementaraus kvailumo ribos.

Kuo mažiau priežiūros, tuo rizika prarasti visus pinigus yra didesnė. Todėl jei skaitote šį tekstą, nes nežinote kaip pradėti investuoti po kelis šimtus eurų per mėnesį, nebūkit astronautais ir pripažinkit, kad nieko apie finansų pasaulį, due diligence procesą bei investicijų rizikos vertinimą nesuvokiate. Todėl nesate pajėgūs turėti informuotos pozicijos apie tai, ar finansinių paslaugų tiekėjas, su kuriuo nuspręsite dirbti, yra tikrai patikimas.

Jei negebate šito pripažinti, tai nusipelnot prarasti visus savo investuotus pinigus. Godspeed

Vienintelis, kas už jus nepriklausomai pasirinkto finansinio partnerio patikimumą bent iš dalies ir nešališkai gali įvertinti, tai priežiūros institucija. Kuo priežiūros institucija griežčiau prižiūri ir kuo daugiau iš finansų institucijos reikalauja, tuo didesnė tikimybė, kad viskas bus gerai. O bankai yra griežčiausiai reguliuojami finansų rinkų dalyviai.

Niekas nesako, kad užtenka atsidaryti sąskaitą banke, nusipirkti banko fondą ir viskas bus išspręsta. Toli gražu. Tai bus tik pradžia. Dar daug dalykų reikės išmokti. Tačiau pigiau dalykus mokytis uždirbant mažesnę grąžą, nei dalykus mokytis nuolat praradinėjant pinigus. Patikėkit manimi, investuoju virš 10 metų ir esu investavęs į tokius produktus, kurių net nesusapnuotumėte. Paprasti dalykai pradedančiajam yra gerai. Tad ir pradėkit nuo jų.

O šiame tinklaraštyje, ir už tą 100 eurų, parodysiu veiksmo, garso ir šviesų. Bus dar lazerių šou. Bet viskas savu laiku.

Šiam kartui tiek. Atsidarykite VP sąskaitą pas vieną iš bankų. Pasispaudykite mygtukus, pasižiūrėkite kaip ten viskas atrodo. Pasikalbėkite su savo vadybininkais. Paprašykite visokiausios informacijos apie jų siūlomus produktus. Tačiau neskubėkite pasirašyti ant jokio kito pasiūlymo, apart vertybinių popierių sąskaitos sutarties.

Dar geriau – parsineškite ją namo, perskaitykite ir tik tada pasirašykite. Nes tik taip žinosite, kokias teises bei pareigas turite. Tik taip žinosite, kas yra svarbu bankui (nes įrašė į sutartį) bei jums (nes jūsų parašas ant tos sutarties bus). Būkit informuoti.

O jau visai greitai, tai yra kitame įraše, papasakosiu detaliau apie tai, ką galima nusipirkti, turint VP sąskaitą banke. Ką ir (svarbiausia) kodėl šio eksperimento metu pirksiu aš. Kiek tai kainuos. Ko iš to tikėsiuosi.

Nepergyvenkit, vėliau parašysiu ir apie platformas, fintech service providerius bei alternatyvas. Tačiau viskas turi būti daroma nuosekliai. Viskam savas laikas.