- Kodėl verta investuoti, o ne viską išleisti šiandien ?
Viskas priklauso nuo pajamų. Mažas pajamas gaunantys žmonės kartais tikrai neturi realių galimybių investuoti. Tačiau kiekvienas uždirbantis bent 1 000 eurų ir gyvenantis Lietuvoje per mėnesį investuoti, iš esmės neblogindamas savo gyvenimo kokybės, bent 50-100 eurų tikrai gali.
O tai daryti verta dėl trijų esminių priežasčių:
- Susikuri finansinę pagalvę – visuomet smagu turėti kelis šimtus tūkstančių tiems atvejams, kai gyvenime ne viskas pasiseks. Užpuls liga, nelaimingas atsitikimas, bankrotas. Ar tiesiog viskas nusibos ir norėsis keliems metams važiuoti gyventi į Aziją.
- Diversifikuoji ir didini tarpusavyje nesusijusius pajamų šaltinius – investicinis krepšelis sumažina priklausomybę nuo konkrečios įmonės, konkrečios rinkos, konkretaus sektoriaus. Tavo pinigai dirba nepriklausomai nuo tavęs ir tavo asmeninių/profesinių reikalų. Tad gauni nuo tavo darbo nepriklausomą pajamų srautą.
- Iškeiti mažai į daug – šiandien atsisakęs vos dešimtadalio vartojimo, ateities vartojimą padidini keliasdešimčia ar daugiau procentų.
- Kiek pinigų turėčiau investuoti ?
Tiek, kiek gaunasi. Jei pajamos siekia 600 eurų per mėnesį, greičiausiai nieko. Jei pajamos siekia 6 000 per mėnesį, bent 2 000 eurų investicijoms skirti reikėtų. Bendrai investicijoms derėtų skirti 10-50% pajamų.
Tačiau bet kuris skaičius, didesnis už nulį, jau yra neblogai.
- Ar investuoti galima tik į finansų rinkas ?
Investicijas galima apibrėžti labai plačiai. Finansinės investicijos yra tokios, kurios, ilguoju laikotarpiu, atneša finansinę naudą.
Todėl tai gali būti investicijos tiek į finansų rinkas, tiek į realų turtą (miškai, butai, sklypai), tiek į asmeninį verslą. Visos investicijų formos yra geros ir teisingos. Svarbu įdarbinti pinigus, tikintis (su realia tikimybe) uždirbti daugiau pinigų.
Kuo daugiau investicinių objektų naudosi – nuosavas verslas, butai nuomai, investicijos finansų rinkose – tuo mažesnė tikimybė, kad prarasi visus savo pinigus ir didesnė tikimybė, kad tavo turtas augs eksponentiškai. Skirtingi investicijų objektai ilguoju laikotarpiu yra labai svarbu.
- O tai kaip infliacija ?
Infliacija yra svarbu. Tačiau nereikia svajoti, jog kai neinvestuoji, jos nėra. Infliaciją patiria visi visuomet. Skaudžiausiai ji veikia santaupas, o nuo jos apsisaugoti galima tik investuojant.
Kuomet nusiperki naują TV ar meškafoną, ar automobilį, pirkiniai per metus praranda 10-20% vertės. Todėl, skaičiuojant realų turtą, prie infliacijos, prisideda ir daiktų nuvertėjimas. Be to, kadangi tokie pirkiniai dažniausiai būna realiai nereikalingi bei, kaip rodo akademiniai tyrimai, teigiamas emocijas jie kelia tik kelias savaites, o vėliau gyvenimo kokybę veikia net neigiamai (nes atrodo, kad nupirktas daiktas yra per prastas ir norisi naujo), realiai nemaža vartojimo dalis yra skirta patenkinti ego ir parodyti, koks tavo ilgas draugams. Todėl neapgalvotas perteklinis vartojimas yra tik bevertis savo nesaugumo demonstravimas.
Grįžtant prie infliacijos, ji visuomet suvalgys dalį investicijų. Tačiau investicijų grąža yra glaudžiai susijusi su infliacija. O net hiperinfliacijos scenarijaus atveju, turtingiausi būna spekuliantai ir investuotojai (Erich Maria Remarque, jei su matematika nesiseka, paskaityki). Tad diversifikuoto krepšelio vertė ir jo mokamas srautas beveik visuomet, o vidutiniu laikotarpiu visuomet, lenks infliaciją ir sukurs papildomas pajamas.
Visai nesvarbu, ar investuoji į asmeninį verslą, ar draugų startupus, ar į finansų rinkas. Tačiau investicijos yra vienintelis būdas aplenkti infliaciją.
- O tai jei krizė ir prarasiu viską. Kas tada bus ?
Pirmiausia, šis klausimas iš savęs suponuoja atsakymą. Jei prarasi viską, tai nieko ir nebeturėsi.
Tačiau jei investuojama į pasaulines finansų rinkas, krepšelis yra diversifikuotas ir perkamas realus turtas (teisės į NT, pats NT, įmonių akcijos, apsaugotos obligacijos), per bet kokią krizę prarasti visus pinigus yra beveik neįmanoma. Net per didžiausias krizes kainos gali kristi 50-70%, tačiau ilgainiui (dažniausiai per 3-5 metus) jos atsistato. Jei krizės metu pavyksta tęsti periodines investicijas, krepšelio vertė į prieškrizinius lygius turėtų grįžti per 2-3 metus. O vėliau tęsis augimas.
Svarbu turėti kuo labiau diversifikuotą krepšelį. Kuo mažiau investicinių objektų turi, tuo didesnė tikimybė viską prarasti.
- Man tie 6% metinių tai juokas. Galiu daugiau pasidaryt.
Pats populiariausias klausimas/teiginys. Tad į jį būtina atsakyti konkrečiai:
Tai eik ir daryk. Kokios bėdos, kam aš tau reikalingas ?
Bet realiai tai yra tiesa. Bet koks normalus verslas generuos daugiau, nei 6%. Ir būtent dėl to reikia įsisąmoninti, kad iš investicijų turtingu netapsi. Visuomet didesnę grąžą galėsi uždirbti iš verslo, įvairių privačių projektų. Visuomet.
Investicijos negali ir neturi pakeisti verslo ar darbo pajamų. Investicinis krepšelis skirtas papildomoms pajamoms, finansinei pagalvei ir bendrai finansinei priklausomybei/rizikai mažinti. Tai yra dar vienas pajamų šaltinis, kuris tuo pačiu metu ir panaudojamas, likvidus finansinis turtas.
- Dvidešimt metų yra labai daug. Viskas gali pasikeisti.
Du dešimtmečiai atrodo daug tik šiandien. Žmonės įvairiomis formomis investuoja jau tūkstančius metų. Akcijų birža gyvuoja ne vieną šimtmetį (nuo East India laikų). Modernių finansų rinkų istorija prasidėjo prieš šimtą metų. Turtingiausias investuotojas investuoja beveik 80 metų. Kai kurie bankai, fondų valdymo įmonės, draudimo įmonės skaičiuoja ne pirmą šimtmetį.
Nepaisant valiutų, ekonominių sistemų pokyčių, dviejų pasaulinių karų, velnias žino kelių lokalių karų, imperijų atsiradimų ir griūčių, pinigai, investicijos ir finansai sėkmingai egzistuoja visuomet. Tavo šis dvidešimt metų laikotarpis yra vos kelios akimirkos istorijos tūkstantmečiuose. Tikėtis, kad būtent per tas kelias akimirkas iš esmės pasikeis tūkstančius metų besiformuojanti sistema yra naivu. Žinoma, taip gali nutikti. Tačiau tikimybė yra itin maža. O jei taip nutiks, tai turėsim rimtesnių klausimų ir problemų, nei pinigai.
Kalbant apie tai, kaip kažkas rublių, o tada vagnorkių turėjo, o tada viskas sugriuvo ir nuvertėjo, tai reikėjo už rublius IBM ar Microsoft akcijų nusipirkt. Šiandien turėtumėt milijonus tų pačių eurų. Investicijas reikia diversifikuoti, o ne viską sukišti į vieną aktyvą/turto klasę, o po to verkti, kad tas nuvertėjo.
- Ai tai po tą šimtą kol kažką sukaupsiu, neapsimoka net pradėt
Yeah sure. Po nulį kai kaupsi, tai nenormaliai užkaupsi, būsi OG #olig.
- Jei turiu laisvų pajamų, gal geriau greičiau išmokėti būsto paskolą, o ne tas pajamas investuoti ?
Taip. Šiandien jau taip.
Su investavimu visuomet susijusi rizika ir tiesiog grąžinant pinigus bankui (tai yra dengiant paskolą) patirti finansinį nuostolį tikimybė yra žymiai mažesnė, nei pinigus investuojant. Todėl, grąžindami paskolą, gaunate palūkanų dydžiui lygią grąžą be rizikos.
Tuo tarpu investavimas visuomet susijęs su rizika ir kainų pokyčiais (galimai neigiamais). Dėl to investuojant nebūtinai gali pavykti uždirbti, ypač jei pinigus išsiimti norėsite konkrečiu laiko momentu.
Kuo palūkanos aukštesnės, tuo finansų rinkų siūloma grąžos premija turėtų būti didesnė, jei lyginame investavimą su paskolos grąžinimu.
- Jei investuoju ne per Swedbank, kaip man kažką rasti ?
Viskas labai paprasta. Iš esmės visų bankų e-bankininkystės paskyros yra sudėliotos pagal tą pačią logiką. Skiriasi tik spalvos ir menu sudėliojimas. Tačiau esmė bei logika visur vienoda. Todėl nereikia pergyventi ir tiesiog reikia paspaudinėti mygtukus, pagal pateiktus pavyzdžius Swed. Viską lengvai rasite.
Kalbant apie produktus – jie visur vienodi. Priėjimas prie akcijų, obligacijų, ETF ar vietinėse biržose prekiaujamų fondų nesiskiria. Jei kažką galiu nusipirkti per Swed, tai galiu ir per SEB, ir per Luminor, ir per ŠB.
Skiriasi tik bankų siūlomi fondai. Nes kiekvienas bankas klientams pirmiausia siūlo savo valdomus fondus. Už tai jie (susijusios tos pačios grupės kontroliuojamos valdymo įmonės) gauna pajamas.
Tačiau visų bankų fondai, jei tai ne koks nors labai specifinis produktas, yra vienodi. Ar ABC, ar XYZ, ar dar kokio banko į akcijas/akcijų ETF /obligacijas investuojantys fondai iš esmės nesiskirs. Todėl realiai nėra beveik jokio skirtumo per kurį tarpininką, kokios valdymo įmonės valdomą fondą perkate (kol tai nėra specifinis fondas). Taip pat sėkmingai galite pirkti ir ABC akcijų, ir XYZ akcijų fondą. Rezultatas bus iš esmės tas pats (taip, bankai su tuo ginčysis ir įrodinės savo gerumus bei konkurentų blogumus, bet trust me).
Esminis skirtumas tarp skirtingų tarpininkų siūlomų fondų susidaro dėl skirtingų mokesčių. Swed neima komisinių už fondo pirkimą/pardavimą. Todėl susitaupo 0.5-1.5% nuo kiekvieno pirkimo/pardavimo sandorio. Kas ilgainiui susideda į nemažą sumą. Tad, jei norite pirkti fondus kiekvieną mėnesį ne per Swed už nedidelę sumą, vertėtų pasirašyti periodinio investavimo sutartį. Tokiu atveju komisiniai mokesčiai greičiausiai taps žymiai mažesni.
Taip pat atkreipkite dėmesį į taikomą valdymo mokestį. Jis, ilguoju laikotarpiu, suvalgys didžiausią dalį grąžos.