Pirmus 60 eurų jau suinvestavom. Dabar liko dar 40-50 eurų. Šiame tekste paaiškinsiu, kur sudėsiu juos. O kitas tekstas bus apie krepšelio struktūrą.
Dalis šių pinigų, pagal pirminį planą, turėjo keliauti į ETF Matic. Idant galėčiau parodyti fondų mokesčių įtaką ir palyginti ETF krepšelį su Swedbank 100 fondu per ilgesnį laikotarpį. Tačiau ETF Matic, nuo šių metų vasario pradžios, pakeitė taisykles. Ir dabar priima tik tuos, kurie atveda bent 1 000 eurų. Kadangi Lėtas pelnas projektas orientuotas į norinčius investuoti po ~100 per mėnesį viso, nusprendžiau ETF Matic iš čia išmesti. Bent jau pirmiems metams.
Neliūdėkit, nuo to bus tik įdomiau.
Nes dalis likusių pinigų, tai yra 30 eurų, bus kiekvieną mėnesį vedami į Revolut. Ir už juos pirksime pavienių įmonių akcijas.
Pirmiausia noriu labai pabrėžti, jog skaičiau Revolut investavimo sutartį ir nuoširdžiai bandžiau išsinagrinėti, kaip veikia tas dalinis investavimas (kai nusiperki tik dalį akcijos). Bet man nepavyko. Supratau, jog Revolut turi sutartį su tam tikru tarpininku, kuris turi sutartį su tam tikru kitu tarpininku/depozitoriumu, kuris per savo tarpininkus ir partnerius turi sutartis su dideliais JAV bankais. Ir visa ši infrastruktūra leidžia prekiauti dalimis akcijų.
Jei atvirai, absoliučiai nesupratau, kas kaip ir kodėl. Perskaičiau daug protingų žodžių, pamačiau daug gražių grafikėlių ir ko tik ne. Bet paprasto atsakymo, kaip viskas veikia iš tikro, taip ir neradau. Todėl vertinu, kad ši investicijų dalis yra apsaugota tik Revolut bazaru ir jų susitarimais su trečiosiomis šalimis, tų šalių atliktu patikrinimu.
Kas yra verta tiek, kiek tiki Revo žodžiu. Kadangi man asmeniškai tiek Swed, tiek SEB, tiek Revo, tiek Goldman Sachs, tiek JPM žodis ar pažadas yra absoliučiai nieko vertas, tai vertinsiu, kad vieną dieną galiu be jokio paaiškinimo prarasti visas tas akcijų dalis, kurias nusipirkau per Revolut. O jei pasirodys, kad vertinau per daug pesimistiškai – nuo to tik valio.
Kodėl pasirinkau šį produktą – pavienių akcijų Revolut pirkimą ?
Į Revolut pervesti eurus, juos konvertuoti į USD ir tuomet pirkti akcijas (jų dalis) be komisinių yra itin paprasta, pigu. Nors magiškų naujovių atžvilgiu esu skeptiškas, tačiau dalis manęs nori patikėti, kad Revolut tikrai sugeba išvairuoti savo kainodarą bei pasiūlyti tokį pigų ir patogų gyvenimą smulkiesiems klientams. Jei šis tikėjimas yra teisingas, tuomet Revo pavienių akcijų prekybai yra tikrai puikus pasirinkimas smulkiajam.
Be to, Revolut siūlo pakankamai platų JAV įmonių akcijų sąrašą. Tad pasirinkti tikrai yra iš ko. Ir dėl dalinio akcijų pirkimo kiekvieną mėnesį galima investuoti stabiliai tą pačią sumą, nepaisant pasirinktos konkrečios akcijos pilnos kainos.
Kodėl ir kaip investuoju į pavienes akcijas ?
Pirmiausia kodėl. Nes daugelis žmonių mėgsta taip daryti. Tai yra atsirinkti širdžiai mielas akcijas, o ne pirkti fondus. Šis projektas yra parodomasis projektas ir turi atitikti realybę, skaitytojų lūkesčius. Čia turi būti tiek tų lūkesčių išpildymo, tiek šou elementų. Todėl buvo nuspręsta investuoti ir į pavienes akcijas.
Be to, bus galima pavienių akcijų grąžą per ilgesnį laikotarpį palyginti su Swedbank 100 fondu ir panagrinėti mokesčių, profesionalių valdytojų įtaką grąžai ir rizikai. Tai aktualu tikrai ne vienam smulkiajam investuotojui, kuris nekenčia bankų fondų ir teigia, kad jie tik lupikauja, o grąžos negeneruoja.
Antras klausimas – kaip investuosiu – turi įdomesnį atsakymą. Kiekvienas investuotojas, prieš pasirinkdamas įmonę, kurios akcijas pirks, atlieka tam tikrą analizę (techninę/fundamentalią), pasiskaito bendrą informaciją bei su ta įmone susijusias naujienas, peržiūri įmonės finansus ir taip toliau. Idant perkamos įmonės akcijos būtų atrinktos teisingai, būtų galima uždirbti kuo daugiau grąžos.
Nieko panašaus nedarysiu. Susidariau 30 didžiausią rinkos kapitalizaciją JAV turinčių įmonių sąrašą. Jį susidėliojau exceliuke, kiekvienai įmonei priskirdamas skaičių nuo 1 iki 30. Šalia pasirašiau RANDBETWEEN funkciją. Dabar kiekvieną mėnesį, paspaudęs refresh, gausiu skaičių tarp 1 ir 30, kuris yra priskirtas vienai iš 30 pasirinktų įmonių. Pagal kiekvieną mėnesį gautą atsitiktinį skaičių investuosiu.
Jei excelis sakys 1, kas yra Microsoft, tai pirksiu MSFT. Jei sakys 2 (Apple), tai pirksiu AAPl. Vat ir viskas.
Kodėl taip darau ? Pirmiausia, nes smagu. Antra, nuoširdžiai tikiu, kad šis metodas, įvertinus prisiimtai rizikai gautą grąžą, per 5-7 metus aplenks 70-90% smulkiųjų investuotojų sugeneruotų rezultatų, gautų iš akcijų pasirinkimo, atliekant normalią ir sveiką rinkų bei įmonių analizę. Nu tipo tokią, kokia gi turi būt. Ką tu durnas su savo random funkcija, aaa ?
Imkit, pasišvieskit savaitgalio proga: https://www.bloomberg.com/news/articles/2017-06-01/my-smart-beta-etf-premised-on-cats-rang-up-an-849-751-return
Trečia, niekas negalėsit manęs komentaruose klausinėti, kodėl nusipirkau įmonę X, o ne įmonę Z. Visiems turėsiu tą patį atsakymą – nes excelis taip liepė.
Kodėl šis produktas gali būti netinkamas jums ?
Investuoti per Revolut nesiūlyčiau visiems, kurie turi pakankamų finansų resursų prekiauti per tokius brokerius kaip Interactive Brokers. Nieko prieš Revo neturiu, tačiau IB yra per ilgus metus patikrintas ir pasitikėjimą tarp institucinių klientų užsitarnavęs brokeris. Tuo tarpu Revo yra naujokas šioje rinkoje.
Nepaisant kainų skirtumų (tai yra IB brangumo lyginant su Revo), IB sąskaitose guli tikrai rimti pinigai, įmonė smarkiai prižiūrima, turi ilgą veiklos istoriją, per ją dirba milijardus stumdantys profesionalai ir bendrai jie suvalgę tiek šūdo, kiek Revo tik per ateinančius dešimtmečius suės. Todėl IB prieš Revo rinkčiausi kiekvieną dieną.
Ir nesakau, kad su Revo kažkas blogai. Tiesiog, su IB viskas gerai. Revo paprasčiausiai visą pasitikėjimą dar turi užsitarnauti. Ir galimai jį užsitarnaus. Ir tada rašysiu – rinkitės Revo. Bet kol kas tam anksti.
Antra, jei nenorite investuoti į JAV akcijas, Revolut sprendimas jums nebus tinkamas. Nes, bent kol kas, Revo nesiūlo nei Baltics, nei Europos, nei kokių kitų valstybių akcijų. Tad į šiuos projektus teks investuoti per kitus tarpininkus – siūlyčiau rinktis Swed, jei norite investuoti Baltijos biržoje mažomis sumomis (nes nebetaiko komisinių).
Trečia priežastis, kodėl jums asmeniškai gali netikti čia aprašomas pasirinkimas investuoti į pavienes akcijas yra ta, kad jums tų pavienių akcijų gal visai nereikia. Su pavienėmis akcijomis sietina didesnė rizika, nei su fondais. Nes investuotojas prisiima ne tūkstančių, o vos vienos įmonės riziką. O su bet kuria įmone bet kuriuo metu gali nutikti bet kas – Lehman Brothers, Deutsche Bank, VW, AIG, Enron ir taip toliau ir taip toliau ir toliau.
Pavienės akcijos dažniausiai tinkamos jaunesniems, didelę riziką mėgstantiems prisiimti asmenims, kurie geba analizuoti įmones (žinau žinau, aš su RANDBETWEEN analizę darau). Tai tikrai nėra būtina investicinio krepšelio dalis ir ją visuomet galima pakeisti įvairiais į akcijas investuojančiais fondais.
Kokia šio produkto paskirtis krepšelyje ?
Šis produktas skirtas padidinti krepšelio riziką, siekiant sugeneruoti daugiau grąžos ilguoju laikotarpiu. Teisingai atrinktos pavienės akcijos gali padidinti krepšelio grąžą tiek dėl didesnių, nei rinkos vidurkis, dividendų, tiek dėl spartesnio, nei rinkos vidurkis, kainos kilimo tam tikrais laikotarpiais.
Kaip bebūtų, pavienių akcijų rizika yra didesnė. Jų tikėtini kainos svyravimai taip pat yra didesni. Tad ši krepšelio dalis didina ne tik viso krepšelio tikėtiną ilgalaikę grąžą, bet ir riziką. Kas bus itin aktualu, kuomet rinkose prasidės didesni neramumai ir kainos kris po 30-70% per 6-12 mėnesių.
Bet iš esmės tai yra dar vienas būdas diversifikuoti krepšelį bei į jį pririnkti tų pozicijų, kurios yra mielesnės širdžiai. Tikintis, kad esi gabesnis už daugumą (to tikisi 90% investuotojų bei spekuliantų), dėl ko savo pasirinkimais galėsi lengvai aplenkti rinkos grąžą.
Likusius 20 eurų investuosiu į du alternatyvius produktus. Vienas jų bus alternatyvus sintetiškai (tuoj paaiškinsiu detaliau). Na o kitas alternatyvus, nes alternatyvus iki Mėnulio ir atgal.
Pirmiausia 10 eurų skirsiu investicijoms per Mintos platformą. Per kurią bandysiu susintezuoti ir pamėgdžioti Baltijos šalių įmonių obligacijų pirkimą. Kadangi pirkti įvairius tradicinius obligacijų fondus ar ETF šiuo metu yra tiek pat prasmės, kiek noro turite už nieką pašerti jų valdytojus, tenka ieškoti alternatyvų.
Pažadu sudėsiu detalesnį tekstą apie daugumos obligacijų fondų/ETF betiksliškumą investiciniame krepšelyje šiais laikais. Tačiau trumpai (idant nebūtų didesnių spekuliacijų) jaučiu pareigą savo griežtą poziciją, kuri patiks tikrai ne visiems mano draugams, paaiškinti ir čia.
Šiandien teorinė prasmė investuoti į obligacijas atsiranda tik kalbant apie nišinius bei specifinius obligacijų fondus. Pavyzdžiui Baltijos šalių įmonių obligacijų. Balkanų įmonių obligacijų. Besivystančios Amerikos obligacijų. JAV ne investicinio reitingo įmonių obligacijų. Ir taip toliau ir panašiai. Tai yra tuos fondus, kurie investuoja padidintos rizikos nišose, kuriose, dėl tų nišų specifikos, galima uždirbti grąžos (3-10% per metus). Į šias kategorijas patenka ir įvairūs privačios skolos fondai, distressed debt fondai, taip toliau.
Tuo tarpu įprasti į investicinio reitingo įmonių ar valstybines obligacijas investuojantys fondai/ETF krepšelyje neturi jokios prasmės. Nes jie yra susiję su įvairiomis rizikomis – kredito, kainos pokyčių, palūkanų normų pokyčių – tačiau negeneruoja jokios grąžos. Palūkanos yra labai žemos, tad obligacijų pajamingumai yra artimi nuliui, tad įprastomis obligacijomis galima nebent spekuliuoti, išnaudojant makroekonominius ir/ar politinius įvykius. Tik tiek.
Bet itin dažnai geriau pirkti ne tipinį ala saugų obligacijų fondą, o tiesiog laikyti grynuosius. Jei panagrinėsite, tokie fondai kaip pavyzdžiui Franklin European Corporate Bond Fund, turi vidutinę daugiau nei 5 metų trukmę bei vidutinį mažiau nei 1% (0.75% teksto rašymo dieną) pajamingumą. Kas reiškia, kad per 5 metus gausite apie 1% nominalios metinės grąžos. O įvertinus komisinius reiškia, kad geriau pinigus laikyti tiesiog grynais sąskaitoje.
Kodėl pasirinkau šį produktą – Mintos ?
Investicija per Mintos platformą bus tarsi išvestinis investavimas į Baltijos šalių įmonių obligacijas. Nors galėčiau tokį išvestinį investavimą daryti ir per kitą platformą, kuri siūlo skolinti verslams, tačiau pasirinkau Mintos dėl ten esančių man žinomų įmonių, pačios platformos dydžio.
Mėgstu investuoti į tas įmones, kurių vadovus ir akcininkus pažįstu asmeniškai, galiu bet kada jiems paskambinti, pasikalbėti. Jei to negaliu daryti, stengiuosi investuoti į pačias didžiausias rinkos įmones (todėl ir pasirinkau 30 didžiausių JAV įmonių per Revo). Mintos platformoje yra kelios man labai puikiai pažįstamos įmonės, kurios ir leidžia obligacijas vietinėje rinkoje, ir per Mintos platformą siūlo investicijas su atpirkimo garantija.
Kam neteko susidurti, Mintos yra paskolų agregatorius. Ši platforma surenka įvairias įmones, kurios teikia paskolas verslams arba privatiems asmenims, ir leidžia toms įmonėms pritraukti finansavimą per ją iš pavienių investuotojų. Tad kuomet investuoju per Mintos, turiu pasirinkti ne tiek galutinį paskolos gavėją, kiek įmonę, teikiančią paskolas galutiniam gavėjui.
Ypač jei įmonė siūlo atpirkimo garantiją. Kuri reiškia, kad pinigų gavėjas (kreditus išduodanti įmonė, kuriai skoliname per Mintos) užtikrins, jog per Mintos jai duoti pinigai sugrįš investuotojui visais atvejais. Variantas (a) juos įmonei sugrąžins galutinis paskolos gavėjas, tad įmonė juos atiduos investuotojui. Variantas (b) galutinis paskolos gavėjas vėluos pinigus grąžinti 60 dienų, tad įmonė iš vidinių resursų sugrąžins pinigus investuotojams, o tuomet jau eis aiškintis su galutiniu gavėju.
Tad Mintos naudosime kaip alternatyvą obligacijoms. Per platformą skolinsime pinigus vietinėms kreditus dalijančioms įmonėms, už ką tikėsimės gauti 8-11% metinės grąžos.
Kodėl šis produktas gali būti netinkamas jums ?
Jei tik turite pakankamai resursų, geriau vietinių įmonių obligacijas pirkti tiesiogiai. Dažniausiai tam reikia bent tūkstančio eurų, dėl ko šiame projekte to daryti negalime. Tačiau beveik visuomet pirkti įmonių išleistas obligacijas yra geriau, nei duoti toms įmonėms pinigų per platformas.
Obligacijų emisijų kainos būna geresnės, sąlygos palankesnės, likvidumas didesnis, mažiau susijusių tarpininkų. Tad jei kalbame apie investavimą į vietines obligacijas, turint pakankamai resursų, visuomet geriau tai daryti tiesiogiai. Šis mano susigalvotas kelias yra tinkamas tik tiems, kas neturi pakankamai pinigų.
Juo labiau, einant tokiu keliu, turime prisiimti ir su Mintos susijusią riziką. Nors tai yra didžiausia Europoje sutelktinio finansavimo platforma, tačiau bet kokiu atveju tai yra tik dar vienas nereguliuojamas tarpininkas, kuris kelia papildomų rizikų. Tokių, bendruoju atveju, derėtų vengti.
Kokia šio produkto paskirtis krepšelyje ?
Šio produkto paskirtis krepšelyje paprasta. Stengiamės susirinkti vietinių įmonių siūlomas rizikos bei grąžos premijas iš fiksuoto pajamingumo produktų per kreivą struktūrą. Poor man‘s bonds, taip sakant. Tikiuosi į Mintos dėti pinigus iki ten bus ~1000 eurų, tuomet už juos nusipirkti per Nasdaq Baltic normalią obligaciją.
Bet kol investuojame periodiškai ir po mažai, tol fiksuoto pajamingumo produktus (ala obligacijas) pirksime per įdomią (sakykim inovatyvią) sintetinę struktūrą. Taip vyksta ne dėl to, kad noriu. Taip vyksta dėl to, kad noriu parodyti, jog turint fantazijos ir noro, net su mažais pinigais galima ~ pasiekti įvairius produktus bei tikslus, su itin mažomis sąnaudomis (kurių nebuvimą, aišku, daugiau nei reikia kompensuoja atsirandančios rizikos).
Galiausiai 10 eurų kalsim į kriptovaliutas. Taip, perskaitėte teisingai. Penkis pinigus kiekvieną mėnesį dėsiu į BTC, o kitus 5 į ETH. Tai darysiu per Revolut.
Ši krepšelio dalis yra pati rizikingiausia. Visi krepšeliai turėtų turėti 5-10% dalį, kuri būtų investuojama į kažką, kas atrodo labai baisu, sudėtinga ir itin rizikinga. Tačiau tuo pačiu metu turi potencialą pabrangti 100-500-1000% per metus. Nes tokie produktai, jei pasiteisina, leidžia smarkiai padidinti vidutinę grąžą. Tuo tarpu jei alternatyvos grąžos taip ir negeneruoja, į jas investuota būna tik nedidelė krepšelio dalis, kurią visuomet galima likviduoti net su 10-50% nuostoliu be didesnės įtakos tiek investiciniam krepšeliui, tiek asmeninei gerovei.
Tad kripto yra tarsi statymas ant ruletės. Kiekvienas turėtumėte pasirinkti savo kazino žaidimą. Vieni renkasi brangiuosius metalus, kiti įvairių keistų smulkių įmonių akcijas, dar kiti kokias nors internetines varkes. Na o aš pasirinksiu kripto. Nes matau prasmę jų pamatinėse technologijose ir nuo vaikystės myliu skaityti sci-fi. Dėl ko galima ateitis (kripto) man atrodo žymiai romantiškesnė už nudrengtą praeitį (brangieji metalai).
Tačiau tai tik statymas ant juodo/raudono Todėl daugiau argumentacijos nebus.