Paruošta 2023 metų rugpjūčio investicijų ataskaita. Ją galite rasti čia. Kaip ir visų kitų mėnesių ataskaitas.
Per rugpjūtį LP investicijų vertės indeksas krito 2.62%. Nuo investavimo pradžios indeksuota visų investicijų bendra grąža yra plus 34.67%. Skirtumas tarp viso investuotų pinigų ir investicijų vertės yra plius 2.51% (investuota 5606.85 EUR, investicijų vertė 5747.53 EUR).
Europos 50 didžiausių įmonių indeksas fiksavo minus 3.90%, MSCI World indeksas krito 2.59%, o S&P 500 užsidarė 1.77% žemiau. Obligacijų indeksai taip pat krito: IEAC ETF minus 1.54%, o LQD minus 2.85%.
Doleris stiprėjo prieš eurą. EUR/USD kursas per mėnesį dolerio naudai pasikeitė 1.41%.
Reamiantis R. J. Shiller surinktais duomenimis apie S&P 500 kainų pokyčius nuo 1871 metų, šis rugpjūtis pateko tarp ~22% blogiausių mėnesių.
Rugpjūtį pagaliau atėjo lengva korekcija. Per pirmas dvi mėnesio savaites akcijų indeksai koregavosi -4-6%, tačiau antroje rugpjūčio pusėje situacija stabilizavosi, o mėnesis užsidarė net visai teigiamai. Nors VIX buvo šoktelėjęs arčiau vidutinių reikšmų, rugpjūčio pabaigoje tikėtinas kintamumas vėl grįžo link žemumų.
Nieko labai reikšmingo nenutiko. Įmonės baigė skelbti savo vidutiniškai neįdomius (gal kiek nuviliančius) rezultatus, makro pusėje jokių sukrėčiančių naujienų, centrinių bankų retorika išliko agresyvi. Tad korekcija tiesiog techninė, be konkrečių priežasčių. Kartais kyla, kartais krenta.
Šešių mėnesių EURIBOR nusistovėjo ties 3.9-4% ir niekaip nelipa virš 4. Bet Europos centrinis bankas jau šį rudenį tikėtina privers svarbiausias rinkos palūkanas ūgtelėti link ~4.2%. Nebent aštri retorika pasirodys blefu – bet toks scenarijus mažai tikėtinas. Centriniai bankai nori laužyti, kol kažkas tikrai sugrius.
Kinija pereina į visišką šikną. Ten jau lūžinėja viskas, kas tik gali lūžinėti. Duomenys tragiški, net įvertinus tai, kad patys blogiausi rodikliai tiesiog nustojami skelbti. Vartotojų pasitikėjimo nėra, nekilnojamo turto rinka, sudaranti link 25-30% šalies ekonomikos, išsitaškiusi, perteklinių investicijų į infrastruktūrą sąnaudos tampa vis didesne našta. Komuniagų sapnai eina į pabaigą.
Būtų smagu, jei nebūtų baisu dėl galimų implikacijų likusiam pasauliui. Dėl jų dar nėra iki galo aišku, bet bent Europos luxury segmentui, nuo 2014/15 sėdėjusiam ant raudono drakono, teks leistis žemyn.
Vakarų pasaulyje gąsdina mažėjančios santaupos. Per pandemiją sukaupti lašiniai baigia tirpti ir jau neužilgo turėtų tapti aišku, ar 4-5% bazinės palūkanos tikrai nėra problema. Atsakymas į šį klausimą vertas visų pasaulio pinigų.
Optimistinis scenarijus – kol lašiniai tirpo, visi prisitaikė prie aukštesnių palūkanų aplinkos ir šoko nebepajus. Pesimistinis scenarijus – visi gyveno neigime ir valgė tai, ką buvo sukaupę, o pasibaigus atsargom gaus į kepenis ir priguls pailsėti.
Finansų rinkoms baisiausia likvidumo krizė. Kol pinigų yra, tol yra ir perkančių, nepaisant kainų. Kai pinigai baigiasi, paklausa dingsta, tad aktyvai nustoja brangti. O jei pinigų toliau mažėja, prasideda investicinių aktyvų pardavimas tam, kad būtų galima nusipirkti pomidorų. Jei visa tai įvyksta greitai, nutinka 2008/09 metai. Jei lėtai, turim 1975-1985 scenarijų.
Čia verta pastebėti, kad kuo greičiau crashinam, tuo greičiau atsistatom. Stagfliacijos laikotarpis buvo ilgas ir šlykštus. Tuo tarpu Didžioji finansų krizė labai šlykšti, bet trumpa. Aišku, dar yra ir trečias scenarijus: šį kartą viskas bus kitaip, likvidumo krizės nebus, tęsis augimas. Pasirinkti mėgstamiausią scenarijų kiekvieno asmeninis reikalas.
Rugsėjo FED ir ECB susitikimai gali baigtis 0.25% padidėjusiomis palūkanomis. Kol kas rinkos tokio įvykio tikimybę, bent JAV, vertina vos 7%. Tad šokas, jei palūkanos būtų padidintos, gali būti rimtesnis:
Todėl į rugsėjį ateinam ne su itin teigiama nuotaika. Eilinį kartą pasikartosiu – rimtos krizės, kaip prieš 15 metų, kol kas nesitikiu. Likvidumas dingsta labai lėtai, centrinių bankų balansai mažėja nuosaikiai, esame netoli palūkanų pikų. Todėl katastrofiškos griūties scenarijus menkai tikėtinas.
Bet keli metai nei bulių, nei meškų rinkoje, su staigiais atšokimais ir aštriomis korekcijomis pakeliui, atrodo realu. Jei SPX pajudės link ~4k, scenarijus atrodys dar realesnis. Jei per rugsėjį apsisuksim ir važiuosim link ATH, teks vis rimčiau galvoti apie atsigavimą ir naują bulių rinką.
Lėto pelno krepšelyje padidėjo JNJ pozicija, nes taip liepė magiškas exceliukas.
Swedbank fondai. Vertė mėnesio pradžioje: 1587.56 EUR; vertė mėnesio pabaigoje: 1568.98 EUR; eurų per mėnesį: minus 18.59 EUR.
Abiejų Swed fondų palyginimas:
Revolut akcijų krepšelis. Vertė mėnesio pradžioje: 1710.60 EUR; vertė mėnesio pabaigoje: 1749.60 EUR; eurų pokytis per mėnesį: plius 39.00 EUR.
Tiesiog pasisekė, kad didesnės pozicijos kilo, o mažesnės pakrito.
Didžiausias mėnesio augimas: CISCO su +9.93%
Didžiausias mėnesio kritimas: WFC su -9.77%
Kriptovaliutos. Vertė mėnesio pradžioje: 969.95 EUR; vertė mėnesio pabaigoje: 844.92 EUR; eurų pokytis per mėnesį: minus 125.02 EUR.
Kripto pasaulyje įvyko geras crashas. Didžiausi crypto vardai pavažiavo žemyn ~10%. Galima kritimą sieti su konkrečiomis naujienomis, tačiau raudonuojančių akcijų rinkų kontekste kripto sell-offas yra natūralus ir normalus reiškinys. Todėl neverta sukti galvos ir ieškoti paaiškinimų ten, kur jie nieko nekeičia.
NT – Baltic Horizon ir EfTEN. Vertė mėnesio pradžioje: 701.44 EUR; vertė mėnesio pabaigoje: 673.56 EUR; eurų pokytis per mėnesį: minus 27.88 EUR.
Nieko naujo, net nėra prasmės komentuoti.
Fiksuotas pajamingumas – Mintos. Vertė mėnesio pradžioje: 904.30 EUR; vertė mėnesio pabaigoje: 910.47 EUR; eurų pokytis per mėnesį: plius 6.17 EUR.
Augimas kiek mažesnis, nei įprasta, bet toli siekiančių išvadų iš to daryti dar neverta. Kelios vėluojančios paskolos ir tiek:
Visų rezultatų lentelė:
Bendrai – rugsėjis istoriškai akcijoms yra itin blogas mėnesis. Pažiūrėsim, ar šis papildys, ar pakoreguos statistiką.