Categories
Pamokos ir filosofija

Kada spekuliuoti verta ?

Kovidėlis eina į pabaigą. Gyvenimas normalizuojasi. Pandemijos metu finansų rinkas atradę po truputį iš jų traukiasi. Nature is healing.

Bet iš rinkų pasitrauks ne visi. Tiems, kuriems sekėsi itin gerai, arba priešingai – itin blogai (dabar reikia atgroti nuostolius gi) – greičiausiai bandys ir toliau kelti eurus. Neretai aktyviai spekuliuodami, bandydami nuspėti kainų pokyčius ir iš rinkos ištraukti visus pasaulio pinigus.

Nesikartosiu, kodėl rinkos trumpuoju laikotarpiu nuspėti neįmanoma ir kodėl tik naujokai galvoja, kad spekuliantai uždirba spėliodami. Taip pat neaiškinsiu, kad visus pasaulio pinigus uždirbti gana kvailas tikslas. Tiesiog trumpai apie tai, ką reiškia uždirbti daugiau, nei rinka.

Vidutinė pasyvaus investuotojo grąža

Per pastaruosius 100+ metų vidutinė metinė grąža, kurią investuotojas galėjo uždirbti pinigus įmetęs į plačiai diversifikuotą akcijų fondą, siekė maždaug 7-10%. Priklausomai nuo to, kurioje pasaulio rinkoje fondas pagrinde investavo. Tad sakykime, jog bazinė pasyvaus investuotojo grąža pastarąjį šimtmetį siekė apie 9% per metus.

Žinoma, šimtą metų niekas investicijų nelaiko. Nebent old money trust fund kids, bet Lietuvoje tokių mažai ir juos palikime ramybėje. Normalus žmogus turi 20-30 metų investicinį horizontą. Tad kiek galima vidutiniškai tikėtis uždirbti per tokį laikotarpį ?

JAV akcijų rinkose (S&P 500) blogiausią per 20 metų laikotarpį vidutinę metinę grąžą nuo 1919 gavo tie, kurie investavo prieš pat 1929 burbulą. Jų vidutinė metinė grąža siekė vos 3.1%. Kitais prastais laikotarpiais mažiausia vidutinė metinė grąža, per 20 metų periodą, siekė virš 5%. Vidutinė metinė grąža per 20 metų laikotarpius tarp 1919 ir 2020 siekė 7.9-8.9%. Tad apvalinkime iki 8.5%.

Būtent 8.5% per pastarąjį šimtmetį buvo tikėtina vidutinio pasyvaus investuotojo, tiesiog perkančio indeksą sekantį fondą, grąža. Daug čia ar mažai – spręsti asmeniškai. Bet tai yra bazė, nuo kurios galime atsispirti.

Aktyvaus investuotojo alpha ir eurai

Įsivaizduokite, jog turite 10 tūkstančių eurų ir du pasirinkimus:

  1. Generuoti 8.5% per metus pasyviai.
  2. Aktyviai prekiaudami, tai yra skirdami tokiems veiksmas resursų, gauti 10% per metus.

Kitaip sakant, gaunate pasirinkimą generuoti 1.5% alpha. Kas, galvojant apie vidutinį mažmeninį investuotoją, statistiškai nėra realu, bet nieko tokio. Faktai gerai istorijai neturi trukdyti.

Tiesiog palikę savo 10k eurų marinuotis dvidešimties metų laikotarpiui su 8.5% grąža turėtumėte 51 tūkstantį. Aktyviai dirbdami ir per dvidešimt metų uždirbdami 10% vidutinę metinę grąžą, turėtumėte 67 tūkstančius eurų. Skirtumas ~16 tūkstančių eurų arba ~800 eurų per vienus darbo metus. Jei per darbo dieną aktyviai prekybai būtumėte skyrę po 4 valandas, tai per metus susidarytų 1000 valandų, o gauti 800 eurų išsikonvertuotų į 800/1000=0.8 euro vidutinį darbo užmokestį už aktyvią prekybą.

Solidu. Šioje vietoje net pritarsiu FIRE – geriau tiesiog kavos nepirkti, nei tokį darbą dirbti.

Norint pajusti apčiuopiamą skirtumą ir gauti normalų valandinį uždarbį iš aktyvios prekybos reikia arba turėti daugiau pinigų, arba generuoti daugiau alpha. Pavyzdžiui su 100 tūkstančių eurų ir aukščiau aprašytais parametrais, metinis darbo užmokestis kiltų iki 8000 eurų. Tad jau maždaug minimali alga. Čia jau ne tai, kad solidu, o solidu kvadratu.

O jei didinsime grąžą ? Tarkim kapojam kaip dėdės W. Buffet, G. Soros ir kiti bei uždirbam per metus 20%. Su tokia vidutine metine grąža 10 tūkstančių eurų per 20 metų pavirsta į 383 tūkstančius eurų ir nieko neveikimą aplenkia visais 330 tūkstančių eurų. Arba po 16.5 tūkstančio į metus. Tai yra apie vidutinį Lietuvos atlyginimą.

Tad štai atradom gerą pradžią – jei per metus uždirbinėsi maždaug tiek, kiek geriausi pasaulio investuotojai ir indeksą sugebėsi lenkti daugiau nei dvigubai, tavo aktyvus darbas tau sugeneruos vidutinę algą. Valio.

Modeliuoti galima daug ir įvairių scenarijų, pradėti su įvairiomis sumomis ir skaičiuoti labai įvairias grąžas. Tačiau viskas atsirems į paprastą faktą – smulkiajam investuotojui, norinčiam gauti realią finansinę grąžą iš savo aktyvių veiksmų, reikia arba nuolat lenkti rinką 2-3 kartus, arba pradėti su kelių šimtų tūkstančių eurų kapitalu. Kitaip spekuliacija tampa pakankamai beprasmiu užsiėmimu. Net jei rinką sugebama aplenkti 2-3% per metus, be šimtatūkstantinio kapitalo ties starto linija, tokia papildoma grąža išreikšta eurais už darbo valandą bus niekinė.

Bet uždirbu daugiau !

Po pandeminių metų, ypač rinkas tik atradę naujokai, tikisi virinti daug daugiau, nei 10-20%. Nes pradėję investuoti ~2020 balandį, dauguma per 2020 metus pasiekė ir 50% ar didesnę grąžą. Bet čia nėra nieko labai ypatingo. Kodėl ?

Nes nuo 2020 balandžio pradžios iki 2020 pabaigos S&P 500 sugeneravo daugiau nei 53% grąžos. Todėl realiai alpha buvo sugeneruota tik tuo atveju, jei grąža per šį laikotarpį siekė virš tų 53%. Kitais atvejais, aktyvi spekuliacija buvo beprasmė ir reiškė, vertinant alternatyvias sąnaudas, neigiamą realią grąžą įdėtam darbui. Bendrai per 2020 (nuo pradžios iki pabaigos) S&P 500 sugeneravo ~17% grąžos: dvigubai daugiau, nei istoriškai įprasta.

Kaip bebūtų, daugelio smulkiųjų investuotojų atveju, jų grąžą verta lyginti ne tiek su S&P 500, o su ARKK ETF – tai yra C. Wood valdomu fondu. Nes didelė dalis smulkiųjų investuotojų aktyviai prekiavo būtent tomis akcijomis, į kurias investavo ARKK. O lyginti visuomet reikia su tuo, ką prekiauji, ne tiesiog absoliučiai bet ką su SPY. Pavyzdžiui jei prekiauji Vokietijos didžiausių įmonių akcijomis, turi lygintis su DAX. Jei prekiavai tomis akcijomis, kurios 2020 buvo populiariausios didele dalimi dėl to, kad jas per įvairius medijų kanalus stūmė C. Wood šlovintojai, privalai lygintis su ARKK. Kiek uždirbo ARKK ?

ARKK nuo 2020 balandžio pradžios iki 2020 pabaigos sugeneravo net 240% grąžą. O per visus 2020 metus parodė 146% rezultatą. Tad, jei smulkusis investuotojas prekiavo itin praeitais metais populiariomis agresyvaus augimo technologijų akcijomis (kurios statistiškai, remiantis tarpininkų duomenimis, buvo populiariausio tarp mažmeninių investuotojų), jo alpha prasideda nuo 140% grąžos per 2020 metus. Nes alternatyva aktyviai spekuliacijai tomis akcijomis buvo ARKK buy and hold strategija.

Tad realiai per 2020 smulkusis investuotojas turėjo arba sugeneruoti kažką tarp 50 ir 150% grąžos (priklausomai, kokiomis akcijomis tiksliai prekiavo), arba SPY+ARKK pirkimas ir laikymas buvo geresnė ir daugiau grąžos generuojanti strategija. Dėl ko aktyvi spekuliacija reiškė neigiamą realią grąžą, įvertinus alternatyvias sąnaudas ir įdėtą darbą.

Žinoma, daug kas čia norės diskutuoti apie tai, kad ARKK nėra pasyvaus investavimo instrumentas. Bendruoju atveju – tikrai taip. Dar bendresniu atveju – nėra pasyvaus investavimo instrumento, nes bet koks instrumentas būna pasirenkamas aktyviai.

Bet, šiame kontekste, ARKK turėtų būti naudojamas kaip lyginamasis indeksas. Yra fondas, kurį gali pirkti, kuris sugeneravo realią grąžą. Jei prekiauji tomis pačiomis (ar itin panašiomis) akcijomis tose pačiose rinkose, kur prekiavo/investavo tas fondas – tas fondas ir bus tavo lyginamasis indeksas, nes tu turi žinių, kad tas fondas egzistuoja (arba bent privalai turėti). Todėl turi aktyvų pasirinkimą: arba bandyti aplenkti fondo valdytoją ir fondo grąžą, arba nustoti varžytis bei tiesiog pasyviai investuoti į fondą. Jei neaplenki – tavo bėdos.

Konkretesnis pavyzdys būtų Tesla (TSLA). Jei per 2020 metus aktyviai prekiavai tik TSLA akcijomis, turėjai uždirbti daugiau nei 675% pelno. Nes alternatyva būtų TSLA akcijų pirkimas ir laikymas, kas generavo būtent tokią grąžą.

Aktyviai spekuliuodamas privalai lenkti pasyvaus investavimo alternatyvas ganėtinai ženkliai, arba dirbti su dideliu kapitalu, idant tavo įdėtas darbas turėtų prasmę monetarine išraiška. Jei lyginamasis indeksas (ar kelių lyginamųjų indeksų blendas) sugeneravo daugiau grąžos, nei tu, tuomet tavo darbas neturėjo prasmės ir tebuvo laiko švaistymas.

Tad spekuliuoti neverta ?

Gali būti ir verta spekuliuoti. Viskas priklauso tik nuo jūsų. Tikrai yra žmonių, kurie geba ilgą laikotarpį lenkti rinkos grąžą kelis kartus ir iš aktyvaus darbo finansų rinkose generuoti normalų uždarbį pinigine prasme. Juk ne iš niekur atsirado Market Wizards knygos (rekomenduoju).

Bet tų rinkų burtininkų nėra daug. Vos keli išrinktieji sugeba per dešimtmečius nuolat generuoti 20-30% ar didesnę grąžą. Net tarp profesionalų tai yra sąlyginai reta – ne be reikalo J. Simons ir jo RenTech yra visiškai unikalus projektas, kurio replikuoti nesugeba niekas.

Žinoma, prekiaujant su keliomis dešimtimis tūkstančių uždirbti 30-50% yra lengviau, nei su keliais šimtais milijonų. Tačiau, jei priimsime faktą, kad augant valdomam kapitalui alpha generuoti darosi vis sunkiau, tuomet turime aiškią limitaciją ir vėl būtina skaičiuoti, kiek aktyvi prekyba atneš piniginės grąžos, lyginant su pasyviu investavimu, įvertinus tą limitaciją.

Juo labiau, visuomet reikia įvertinti ne tik, kiek uždirbsime iš prekybos, lyginant su pasyviu investavimu, tačiau ir kiek galėtumėm papildomai uždirbti iš pavyzdžiui verslo, jei aktyviai prekybai skiriamas laikas būtų alokuotas į jį. Tuomet skaičia dar labiau keisis aktyvios prekybos nenaudai.

Bet, jei tik turite ūpo, spekuliuokite. GLHF.