Investuoti gerai ir investuoti reikia. Bet kodėl ? Dalykai gyvenime turi turėti prasmę. Investuodami, dalį šiandien atlikto darbo rezultatų tiesiog perkeliame į ateitį – nusprendžiame mėgautis jais ne šiandien, o vėliau. Tam reikėtų turėti gerą priežastį, nes tas vėliau gali ir neateiti.
Kasdienis saugumas
Nemalonūs ir dažnai brangūs dalykai nutinka visiems. Racionalu būti tam pasiruošus. Visada turėti finansinę pagalvę, kuri leistų ramiau pergyventi sunkius pajamų praradimo ar didesnių išlaidų laikotarpius.
Tam pirmiausia verta turėti kažkiek grynųjų einamosiose sąskaitose. Nesuprantu žmonių, kurie laiko 9-12 mėnesių pajamas grynaisiais. Grynieji yra vienintelė finansinė priemonė, kuri garantuoja nuostolius ilguoju laikotarpiu. Vienintelė.
Vidutines pajamas gaunančiam žmogui beveik visais atvejais sąskaitoje užteks turėti 3-6 mėnesių rezervą. Likusias santaupas, nebent taupoma konkrečiam per trumpą laiką pasiekiamam tikslui, verčiau investuoti.
Bijoti, jog būtent tada, kai nutiks nelaimė, tie pinigai bus smarkiai nuvertėję dėl rinkos svyravimų yra tas pats, kas bijoti, kad tik išėjus iš namų partrenks autobusas. Taip tikrai gali nutikti. Bet tai nėra pakankamai gera priežastis niekada neiti į lauką.
Investicijas finansų rinkose išsigryninti galima per kelias dienas. Prireikus didesnės sumos, visuomet galima parduoti dalį finansinio turto. Rinkos svyravimų, krizių, korekcijų ir panašių įvykių baimė investuotojams kainuoja daugiau, nei patys šie įvykiai.
Žinoma, gali vėl nutikti 2009 metai ir tada teks likviduoti pozicijas su 50% nuostoliu. Bet gali ir vėl nutikti vėl 1958 metai, per kuriuos akcijos brango ~43%. Arba gali būti tiesiog vidutiniai metai, per kuriuos akcijos brangsta ~10%. Tiek antro, tiek trečio įvykio bendra tikimybė yra daug kartų didesnė, nei pirmo.
Investicinis krepšelis, ne tik grynieji, gali puikiai veikti kaip kasdienį finansinį saugumą užtikrinanti priemonė. Kiek tokiu atveju jame turėtų būti pinigų ? Mažiausiai tiek, kiek išėjus į pensiją užtektų. Tuoj paaiškinsiu.
Soti senatvė
Investavimas pensijai yra esminė priežastis, dėl kurios žmonės skatinami investuoti. Nėra pasaulyje valstybės, kurioje žmonės sočiai senatvėje gyventų vien iš valstybinės pensijos. Visur, kur pensininkai sotūs ir keliaujantys, prie valstybinės pensijos egzistuoja papildomos privačios kaupimo schemos, paremtos ilgalaikiu investavimu į finansų rinkas. Arba sočiai po pasaulį keliauja tie, kurie patys sukaupė turto.
Todėl apie senatvę galvoti pradėti reikia kuo anksčiau. Kokį produktą ar priemonę tam naudosit – jūsų reikalas. Bet paskaičiuoti, kiek pinigų tikėtina reikia sutaupyti tam, kad senatvėje tikrai nieko netrūktų, būtina kiekvienam.
Tam pirmiausia verta aplankyti SoDros pensijos prognozuojamos skaičiuoklę: https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/prognozuojamos_pensijos_skaiciuokle
Jei prisijungsite prie sistemos, galėsite pirmame lange paspausti nuorodą į skaičiuoklę, kurioje jau bus supildyti svarbiausi būtent jūsų duomenys. Iš šios skaičiuoklės suprasite, kokios valstybinės pensijos galite tikėtis. Tuomet beliks apskaičiuoti, kiek reikia sukaupti asmeniškai.
Tarkime esate jaunuolis, kuriam iki pensijos liko 35-40 metų. Mano vertinimu, po tiek metų Europoje vidutinis mėnesio darbo užmokestis sieks 5-8 tūkstančius eurų.
SoDros skaičiuoklė jums turbūt sako, kad iš valstybės galėsite tikėtis gauti kažkur 2-3 tūkstančius eurų per mėnesį (toks lūkestis jaunam profesionalui yra visiškai racionalus). Tad iki prognozuojamo Europos vidurkio dar trūksta 3-5 tūkstančių.
Kiek reikia turėti sukaupus, norint 25 metus iš investicijų gauti po maždaug 4000 per mėnesį ? Jei investicijos generous 5% metinę grąžą, turėtų užtekti ~750 tūkstančių eurų. Todėl, per savo gerus 35 metus likusius iki pensijos, norėdami gyventi sotų ir laimingą gyvenimą senatvėje, turite sukaupti būtent tokią sumą.
Atrodo labai daug ? Nėra mažai. Bet 35 metai taip pat daug. Užtektų nuo šiandien su 7% vidutine metine grąža pradėti investuoti po 380 per mėnesį visus tuos metus ir 2056 metų pabaigoje sąskaitoje būtų reikiami 750 tūkstančių eurų. O jei kiekvienais metais mėnesio įmoką didintumėte po 5%, šiandien užtektų pradėti investuoti po 200 eurų per mėnesį.
Čia skaičiuoju nekuklius asmenius poreikius. Be to, valstybinė pensija tikėtina bus gerokai didesnė, nei 2-3 tūkstančiai per mėnesį, nes Lietuvos atlyginimų augimas bus spartnesnis, nei Europos. Todėl normaliam gyvenimui iki pensijos labai tikėtina užteks sutaupyti ~500 tūkstančių. Tai, investuojant po 200 eurų per mėnesį 35 metus, pasiekti galima visai lengvai.
Ką veikti su šitais skaičiais ? Taip siūlyčiau kiekvienam apsiskaičiuoti asmeninę minimalią mėnesio investiciją, kuri leis užsitikrinti nepriklausomą senatvę. Jei aiškiai žinosite, kiek pinigų turite sukaupti iki dienos X, bus nesunku vertinti progresą ir daryti būtinus pakeitimus pakeliui.
Ok, pensija aišku. Kiek dar investuoti ?
Daugiau – kiekvieno asmeninis reikalas.
Investicijos pačios iš savęs nieko neduoda. Vien tai, kad sąskaitoje turėsi daugiau pinigų, nei turi dabar, nieko gyvenime nepakeis. Žymiai didesnis skirtumas tarp šimto tūkstančių įsipareigojimų ir nulio įsipareigojimų su nuliu investicijų, nei tarp nulio investicijų su nuliu įsipareigojimų ir šimto tūkstančių sąskaitoje. Kai nebėra įsipareigojimų, o lieka tik turtas, papildomas turto prieaugis kasdienį gyvenimą keičia vis mažiau.
Jei pajamas generuosi tik iš algos, tai tiek sukaupęs šimtą tūkstančių, tiek penkis šimtus, gyvensi labai panašiai. Norėdamas gyventi iš esmės kitaip, turėsi pasiekti žymiai aukštesnę, kokių 10 mln, ribą arba ženkliai didinti pajamas. Kas, investuojant dalį atlyginimo, niekada nenutiks. Kaupti ir investuoti tikintis, kad tik iš atlyginimo sutaupyti pinigai kažkada iš esmės pakeis gyvenimą, gana naivu.
Todėl būtina žinoti, koks galutinis investavimo tikslas ir nekaupti vien dėl kaupimo. Arba investuoti tuos pinigus, kurių per mėnesį neišleidžiate. Jei sugebate per mėnesį atsidėti tiek, kiek apskaičiavote, jog reikės pensijai – valio. Daugiau investuoti nėra būtina.
Žinoma, jei tik yra noro, galima. Bet nebūtina. Nes visos papildomos investicijos, normaliu atveju, turėtų būti kaupiamos konkretiems papildomiems tikslams. Kurių gali būti įvairiausių – nuo noro tiesiog turėti X dydžio finansinę pagalvę, iki taupymo vaiko mokslams – bet tie tikslai turi būti aiškūs ir konkretūs, su iš anksto apibrėžtu periodu.
Pinigai sąskaitoje laimės neturi teikti. Laimę teikia tai, ką galima už pinigus nusipirkti.