Paruošta 2021 metų vasario investicijų ataskaita. Ją galite rasti čia. Kaip ir visų kitų mėnesių ataskaitas.
Mėnuo buvo teigiamas. Vėl per daug teigiamas. Šitas Lėtas pelnas darosi labai greitas. Taip įprastai nebūna ir neturėtų būti.
Per vasarį investicijų vertės indeksas augo 10.84%. Nuo investavimo pradžios indeksuota visų investicijų bendra grąža yra plus 39.62%. Skirtumas tarp viso investuotų pinigų ir investicijų vertės yra 39.86% (investuota 1438.76 EUR, investicijų vertė 2012.24 EUR)
Vasario pradžia nuteikė itin optimistiškai. Per pirmąsias savaites didieji akcijų indeksai fiksavo 5% ir didesnes grąžas. Pasaulis nusprendė, kad CoViD-19 pandemija jau baigėsi ir artimiausiu metu galėsime vėl gyvensime taip, kaip gyvenome iki 2020. Kas greičiausiai, įvertinus visas aplinkybes, yra visiška tiesa. Bet ta tiesa turi savų problemų.
Per vasarį Europos 50 didžiausių įmonių indeksas fiksavo 4.45% pelną, MSCI World indeksas augo 2.45% , o S&P 500 užsidarė 2.61% aukščiau. Tuo tarpu obligacijų indeksai, ypač JAV, krito.
Pirmomis vasario savaitėmis pagrindine tema buvusią normalizaciją mėnesio pabaigoje išstūmė normalizacijos galimi padariniai. Rinka nusprendė, kad visi tikrai būsim vakcinuoti, todėl visi jau labai greitai tikrai gyvensim normaliai, todėl bus augimas, todėl bus infliacija. O infliacija reiškia, kad bus ir palūkanų normų didėjimas.
Bendrai infliacija nėra blogas dalykas. Stabili 2-3% metinė infliacija yra centrinių bankų siekiamybė. Tokio dydžio metinis kainų augimas skatina ekonomiką ir jokių problemų nesukelia.
Tačiau pasaulis jau dešimt metų gyvena nulinių arba neigiamų palūkanų visatoje. Kurioje pinigai yra nemokami, skolintis arba tiesiog kapitalo gauti gali visi, pinigų yra daugiau, nei jų reikia. Tokioje aplinkoje niekas negalvoja apie pelnus, visi žiūri tik į augimą, o papildomi pinigai verslo vystymui yra tarsi oras – būtinas, tačiau toks dažnas ir lengvai prieinamas, jog apie tai, kad jo gali nelikti, nesusimąsto niekas.
Nors šiuo metu kalbėti apie ilgalaikės infliacijos grįžimą dar labai ankstoka, tačiau jau kuris laikas yra aišku, kad šių metų pirmo ketvirčio pabaigoje ir antro pradžioje matysime sąlyginai didelę infliaciją. Kitaip negali būti vien dėl bazės efekto: praeitais metais visko kainos (ypač žaliavų) buvo labai smarkiai kritusios. Todėl, jei lyginsime 0 USD naftos kainą 2020 metais su 60 USD naftos kaina tą patį mėnesį 2021 metais, gausime nežmonišką infliaciją. Nors iš tikro 60 yra normali kaina, o 0 buvo anomalija, todėl metinis pokytis nereiškia beprotiškos infliacijos, o reiškia normalizaciją.
Bet faktai gerai istorijai neturi trukdyti. Todėl vis dažniau girdėsime apie infliaciją ir hiperinfliaciją.
Vasario pabaigoje, reaguodami į galimai ateisiančią infliaciją, investuotojai nusprendė nebepirkti ir net išsiparduoti dalį turimų JAV valstybinių obligacijų. Kas sukėlė nedidelį chaosėlį USD palūkanų rinkose ir vedė prie trumpo rizikingų aktyvų išsipardavimo. Finansinės medijos net springo pasakodamos apie struktūrinius pokyčius rinkoje (yeah right, kaip ir kiekvieną penktadienį).
Kylant palūkanoms, ne vienai dabar itin sparčiai augančiai įmonei deguonies pradės trūkti. Taip pat pradės kosėti ir per daug prisiskolinusios įmonės. Visi tai žino ir supranta – agreguoti įmonių įsiskolinimų duomenys yra vieši. Todėl bet kokios kalbos apie galimą palūkanų augimą gąsdina akcijų rinkas ir veda prie išsipardavimų. Su tuo teks susigyventi, nors to palūkanų didinimo ir nesulauksime dar bent metus.
Artimiausiu metu infliacija ir palūkanos bus labai dažna tema. Ypač daug sensacijų girdėsime, kai bus fiksuota reali infliacija. Bet trumpalaikė infliacija dėl bazės efekto nereiškia ilgalaikės infliacijos.
Per mėnesį EUR/USD kursas realiai nesikeitė. Obligacijų pajamingumai augo.
Toliau trumpai pagal turto klases ir sektorius.
Crypto ant tiek kapoja, kad net pradėjau steikinti visokius shitcoinus per baseinus. Nemeluoju, tikrai išėjau testuoti DeFI ! Nuo šiol mano insta bio atrodys maždaug taip:
CRYPTO TRADER || DIGITAL NOMAD || DeFI || DM for collab.
ETH brango 52.21%, BTC 38.26%. Tiesa, vasario pabaigoje rinka šiek tiek pasikratė, bet šiandien jau lyg ir atsigauna. Įvertinus, kad JAV gaus dar vieną stimulo paketą, bijau, kad ir toliau crypto trumpuoju laikotarpiu iškreips realią ilgalaikę krepšelio grąžą. Ypač vis augant crypto daliai krepšelyje.
IT sektoriaus atrodo nesibaigiantis augimas prislopo. Krepšelio naujokė AAPL krito 7.73%. FB ir MSFT kainos per mėnesį nesikeitė. CSCO brango 1.08%. Per vasario pabaigos išsipardavimą labiausiai nukentėjo būtent IT sektorius – jame yra tiek daug augimo įmonių, tiek smulkiųjų investuotojų. Abu dalykai krentančioje rinkoje veikia prastai.
Naftos sektorius bandė prisivyti crypto. Chevron kaina per sausį augo 17.29%, o Exxon brango 13.17%. Šį sektorių atsigavimas veikia labiausiai, o infliacija jam nebaisi. Nes infliacija pirmiausia reiškia augančias pajamas.
Vartojimo sektorius, tai yra KO, HD ir WMT, būtų atrodęs tragiškai, jei ne Cola. WMT minus 7.71%, HD žemyn 4.67%. Na o KO pabrango 1.76%. Pradedu manyti, kad Cola taps sektoriaus neigiamos betos šaltiniu, nes kol kas visai gerai juda priešingai, nei kitos krepšelio vartojimo sektoriaus įmonės. Bet bendrai KO vis dar giliai po vandeniu.
Finansai, tai yra Wells Fargo, vėl šovė aukštyn ir augo net 21.54%. Kaip ir naftos sektoriui, finansams infliacija ir galimi palūkanų didinimai yra labai gerai. Bankams veikti nulinių palūkanų aplinkoje sudėtinga. Tad viltis dėl išėjimo iš jos reiškia šviesią ateitį.
Taiwan Semiconductor (TSM) šiek tiek pristojo ir dviženklės grąžos, ketvirtą mėnesį iš eilės, neparodė. Bet vis tiek augo net 3.77%. Kas, įvertinus aplinkybes, yra labai neblogai.
Nors Johnson & Johnson (J&J) vakcinų naudojimą pradėjo tvirtinti valstybinės institucijos, įmonės akcijų kaina per vasarį krito 2.42%. Kritimas aišku nedidelis ir sukti galvos dėl jo neverta. Įprasti rinkos svyravimai.
Swedbank fondas toliau generuoja pliusą. Per vasarį dar +2.91%. Galvojau pakeisti jį į naujuosius Swed Robur fondus, bet nu nekyla ranka, kai tokie rezultatai. Aišku, tikrai racionalu būtų keisti į mažesnių mokesčių fondą ir kažkada tai įvyks. Bet ne dabar.
Baltic Horizon išmokėjo dividendus. Kurie buvo sumažinti, kaip ir pirmą 2020 ketvirtį. Šiek tiek pabodo tampymasis vietoje ir itin maža dividendinė grąža. Bet vis kartoju sau, kad iškentėsime šią negandą kartu. Viskas bus gerai. Mėnesio rezultatas: ~1% grąža iš dividendų ir -1.56% kainos pokytis.
Mintos platformoje vėluojančių paskolų skaičius yra pakilęs. Bijau antro ir trečio šių metų ketvirčių, kuomet dings valstybinė parama. Kol kas rezultatas išlieka teigiamas, per mėnesį +1.56%.
Visų rezultatų lentelė:
| Pozicija | Kainos pokytis per mėnesį |
| Ethereum | 52.21% |
| Bitcoin | 38.26% |
| Wells Fargo | 21.54% |
| Chevron | 17.29% |
| Exxon Mobil | 13.17% |
| TSM | 3.77% |
| Swedbank Fondų Fondas 100 | 2.91% |
| Coca-Cola | 1.76% |
| Mintos | 1.56% |
| Cisco | 1.08% |
| Microsoft | 0.09% |
| -0.03% | |
| Baltic Horizon Fund | -1.56% |
| J&J | -2.42% |
| Home Depot | -4.67% |
| Walmart | -7.71% |
| Apple | -7.73% |
Bendrai – crypto vėl be proto augo ir toliau iškreipia rezultatą. Tokie rezultatai, kokius matome pastaraisiais mėnesiais, ilgalaikiam investiciniam krepšeliui nėra įprasti ar normalūs. Nesusidarykit klaidingo įspūdžio, jog +10% per mėnesį ar +40% per metus kapoti lengva. Taip tikrai nėra. Nors smagu matyti, kad pinigų daugėja, bet anksčiau ar vėliau įvažiuosim į mean reversion.