Categories
Pamokos ir filosofija

II pakopa: case study

Pasibaigė metai. Kaip ir kiekvienų naujų pradžioje, medijos skaičiuoja, ką pensijų fondai nuveikė per praeitus metus ir ar apsimoka juose kaupti. Smagu ir gerai. Nuolatinė priežiūra bei rezultatų vertinimas būtini efektyviam pinigų valdymui. Paseksiu pavyzdžiu ir peržiūrėsiu savo II pakopos rezultatus. Dar paaiškinsiu, kodėl II pakopa yra parketinis SUV‘as.

Atskleidimas

Prieš pradedant – svarbus išaiškinimas. Teigiantys, kad bet koks finansinis produktas yra bendrai arba geras, arba blogas, beveik visuomet nesupranta, ką kalba. Nėra universaliai gerų finansinių produktų. Kaip ir universaliai blogi nedažnai pasitaiko, nes juos greit konkurencija nužudo.

Bet koks finansinis produktas bus naudingas tik tais atvejais, kai sutaps su investuotojo tikslais ir lūkesčiais. Tai nėra kažkokia nuvalkiota klišė, o faktas. Yra tik nedaugelis finansinių produktų, apie kuriuos galima drąsiai pasakyti, kad jie yra šūdini. O tokių, apie kuriuos galima pasakyti, kad jie yra universaliai geri, iš esmės visai nėra. Na nebent Rentech Medallion.

Antra pakopa nėra išimtis. Šis produktas kai kuriems yra tinkamas, kitiems visai netinkamas. Tai nėra kažkokia panacėja. Antra pakopa gimė iš idėjos sukurti visiems tinkamą finansinį produktą. Nors tai neįmanoma.

Kai bandai padaryti kažką neįmanomo, gerai gautis negali. O ypač, kai dar įsuki į privatų produktą valstybinę pagalbą. Tada gaunasi visiškas balaganas, nes produktas turi pateisinti ne tik save, bet dar ir gaunamą pagalbą. Kas trukdo ir pačiam produktui, ir valstybei.

Antra pakopa yra kaip koks 1 litro parketinis džipukas. Realiai tai nei džipas, nei važiuoja, bet milijonams žmonių tinka. Kaip padorioj kompanijoj niekada nepasakysi labai fainas naujas SUV su 60 kw ekonomišku varikliu, taip niekad, normaliai kalbėdamas, nesakysi, kad kaupti antroje pakopoje yra gerai.

Bet kai nieko apie automobilius nesuprantantis tetos kaimynas paklausia, kokią čia mašiną geriausia nusipirkt, kad saleros mažai srėbtų ir aukščiau sėdėtum, tu sakai pirk 1 litro SPORTS (lol krč) UTILITY VECHICLE. Taip ir žmogui, kuris nieko bendro su investavimu nenori turėti ir su kurio finansiniu gyvenimu pats nenori per daug bendro turėti, pasakai – kalk į antrą pakopą.

Nes kitaip gaunasi maždaug taip (apačioj dešinėj stulpas):

Kodėl pats kaupiu II pakopoje ?

Man antra pakopa yra saugi krepšelio dalis, kuriai mano investavimo sprendimai negali turėti įtakos, kurios negaliu likviduoti, kur nuolat privalau kaupti nedidelę pajamų dalį ir laikyti iki pensijos.

Jūs nenorėtumėt žinoti, ką, kai niekas nemato, veikiu su savo pinigais. Mano finansinis rizikos tolerancijos lygis yra idiotiškai aukštas. Investuoti pinigai man tik skaičiai – ne dėl to, kad jų turiu begalybę, o todėl, kad bet kokią investiciją iš karto nurašau kaip sudegusią. Tai, kas guli ne einamosiose sąskaitose, man neegzistuoja. Pavedimas į IBKR -> AAAAND ITS GONE. Kaip šašlykinėj sukūrent. Įsivaizduoju, kad IBKR guli play money.

AANNND it's gone. | News | South Park Studios US

Toks požiūris verčia turėti investicijų, kurių pats nevaldau. Nors mano investiciniai projektai kol kas sėkmingi, gyvenime gali nutikti visko. Antroje pakopoje iki pensijos noriu sukaupti maždaug 400-500 tūkstančių eurų – tai yra sumą, kurią išsimokant per 30 metų galėčiau, kartu su SoDros pensija, gauti 100-150% vidutinio tuometinio Lietuvos atlyginimo.

Šie pinigai bus reikalingi tuo atveju, jei mano planai ir projektai nepavyks ir vėl teks grįžti prie samdomo darbo. Jei viskas bus gerai, tie keli šimtai tūkstančių man vis tiek nerūpės.

Dėl visų šių priežasčių, antra pakopa man yra tinkama. Tai blogam scenarijui skirti pinigai. Tiesiog dalies pajamų saugus investavimas, atiduodant jas valdyti asmenims, kurių sprendimams įtakos turėti negaliu. O ir pinigų, sugalvojęs kokį nors projektą, ištraukti negalėsiu.

Teoriškai galėčiau tuos pinigus investuoti pats. Bet su valdymu susijusios operacinės rizikos potenciali tikėtina papildoma grąža neatsveria, likvidumas, kurį šiaip jau myliu, šiuo atveju prisideda prie operacinės rizikos, o visam procesui reikalingi resursai nebūtinai pateisintų galutinę naudą.

Tai yra gana unikalus aplinkybių ir lūkesčių mišinys, pritaikomas tik man asmeniškai. Visu detaliu pasakojimu noriu praktiškai parodyti tai, ką rašiau teksto pradžioje – kiekviena investicija turi prasmę tik labai asmeninių lūkesčių bei tikslų kontekste. Be šių žinojimo, pagrįsti investicijos prasmės ir reikalingumo realiai neįmanoma.

Todėl niekam nesiūlau nei naudoti, nei nenaudoti II pakopos. Net neįsivaizduoju, ar šios jums reikia ir pasakyti galėčiau tik pabendravęs asmeniškai. Bet šio sakinio nepriimkit kaip pasiūlymo man parašyti ir paklausti – neatrašysiu. Neteikiu asmeninių investavimo konsultacijų ir rekomendacijų.

Mano II pakopos rezultatai

Į antra pakopą pradėjau investuoti prieš 69 mėnesius. Nuo to laiko ten pervedžiau visai nemažai pinigų, valstybė, iš jūsų visų mokėtų mokesčių, taip pat prisidėjo prie mano gerovės, o pensijų fondai uždirbo kažkokią grąžą.

Bet nu gi pasakyk gi kokią, kiek galima tempti !

Skaičiuojant labai paprastai ir bukai, tai yra kiek pinigų buvo pervesta ir kiek jų turiu šiandien, per beveik 6 metus uždirbta 26% grąžos. Jei dirbat su finansais, iš karto suprantat, kad tai yra tragiškai mažai. Skaičiuojant vidutinę metinę grąžą (CAGR), gaunam ~4%. Apgailėtina.

Pripažinsiu, tik atlikęs šiuos skaičiavimus, iškvėpiau ir nusikeikiau. Nes MSCI World indekso CAGR per tą patį laikotarpį siekė ~7.8%. Tad tie vargani 4% atrodo labai liūdnai. Bet gerai, kad panašius dalykus skaičiuoju ne pirmą kartą gyvenime ir iš akies suprantu, jog kažkas ne taip.

Juo labiau ir Lietuvos banko duomenys apie fondų grąžą rodo visiškai ką kitą, nei mano skaičiai. Remiantis Lietuvos banko ataskaitomis, mano turėti fondai per metus turėjo traukti ~7-8%:

MetaiII pakopos fondasGrąža remiantis LB
2015Danske Pensija 1007.26%
2016Danske Pensija 1007.48%
2017Swedbank Pensija 58.98%
2018SEB pensija 3-7.19%
2019SEB 1989–1995 24.22%
2020SEB 1989–1995 5.95%
Vidurkis7.78%

Todėl suskaičiuoti 4% metinės grąžos reiškia skaičiuoti kažką ne tą. Šiek tiek pamąsčius tapo aišku, kur bėda: skaičiuoju kaip beraštis.

Bazinė matematika

Esmė, jog į II pakopą pinigus pervedu kiekvieną mėnesį. Todėl visa investuota suma nedirbo visą periodą. Tai reiškia, kad mano reali investicinė grąža yra žymiai mažesnė, nei fondo uždarbis per tą patį laikotarpį. Nes per visą laikotarpį mano vidutiniškai investuota suma buvo kiek mažiau nei per pus mažesnė, nei galutinė suma. Tad ir metinis rezultatas turėtų būti ~ du kartus mažesnis, nei fondo grąža.

Paskaičiuokim.

Imkime tą patį MSCI World, kuris uždirbo vidutinę ~7.8% grąžą per laikotarpį. Jei į indeksą sekantį fondą 2015 metais būtumėme investavę 69*100=6900 eurų, tuomet šiandien turėtumėme 10 612 eurų (viso 53.8% arba 7.8% per metus). Bet jei tuos pačius 6 900 investuotumėme ne iš karto, o po truputį, tai yra kiekvieną mėnesį po 100, tuomet po 69 mėnesių sąskaitoje gulėtų tik kiek daugiau nei 8.5 tūkstančio eurų. O viso grąža, tai yra skirtumas tarp investuotos sumos ir sukaupto turto periodo gale, siektų tik apie 26% (CAGR ~ 4%).

Tiek, kiek ir siekia mano grąža iš II pakopos. Be to, MSCI vidutinė metinė grąža sutampa su LB pateiktų mano naudotų pensijų fondų grąžų vidurkiu ir yra ~2x didesnė, nei prieš tai suskaičiuotas CAGR. Atsiranda logika.

Čia lentelė, kuri parodo, kas nutiktų, kaupiant po 100 eurų kiekvieną mėnesį fonde, kuris per metus uždirba vidutinę 7.77% grąžą:

LaikotarpisĮmokėtaViso turtoGrąžaCAGR
5 metai €     6,000.00 €        7,280.7921.35%3.95%
7 metai €     8,400.00 €     11,047.1231.51%3.99%
10 metų €   12,000.00 €     17,867.4948.90%4.06%
15 metų €   18,000.00 €     33,261.2084.78%4.18%
20 metų €   24,000.00 €     55,644.57131.85%4.29%

Nors pasirinkta investicinė priemonė generuoja 7.77% metinę grąžą, dėl pasirinkto investavimo metodo – tai yra periodinio investavimo kas mėnesį – metinė grąža visam investuotam kapitalui (CAGR) siekia tik apie pusę investicinės priemonės grąžos. Nes pinigai pradeda dirbti ne vienu metu.

Kas būtų jei į tokią pačią 7.77% generuojančią finansinę priemonę investuotumėme visą pinigų sumą iš karto ? Būtų daugiau pinigų. Gerokai daugiau:

LaikotarpisĮmokėtaSukauptaViso grąžaCAGR
5 metai €     6,000.00 €        8,724.3645.41%7.77%
7 metai €     8,400.00 €     14,187.1368.89%7.77%
10 metų €   12,000.00 €     25,371.50111.43%7.77%
15 metų €   18,000.00 €     55,337.53207.43%7.77%
20 metų €   24,000.00 €   107,285.47347.02%7.77%

Matematikos pamokos

Matematika mums sako paprastą dalyką – pinigų finansų rinkoje neuždirbi ir nesukaupi, jei esi ubagas ir negali iš karto investuoti daug.

Šie žodžiai turėtų būti kiekvieno finansų vadovėlio pirmame lape. Paryškinta, pabraukta ir raudona. Nes jie nusako visą finansų pasaulio esmę. Jei turi normaliai pinigų ir juos investuoji, uždirbsi gerai. Jei neturi pinigų ir bandai investuoti kaupdamas po truputį, uždirbsi žymiai mažiau. Turtingi turtingėja žymiai greičiau.

Dėl šios priežasties finansų rinkos nėra gera vietą turtams susikrauti. Pinigus uždirbinėti reikia versle, ne finansų rinkose. Jei jus domina turtai, ne kaupti pinigus fonde, o eiti ir daryti verslą reikia. Tai yra vienintelis normalus kelias.

Finansų rinkos gali padėti sukaupti tam tikrą finansinę pagalvę, sutaupyti papildomą eurą pensijai, sukurti papildomus srautus vartojimo išlaidoms. Bet praturtėti jose, nedarant verslo, be kraštutinumų ir sėkmės atvejų, neįmanoma. Neturėkit vilčių iš nieko padaryti begalybę.

Ar tenkina mane II pakopos rezultatai – ~8% metinių iš fondo ?

Skaičiuodamas rezultatus atskirai savo investuotų pinigų nuo valstybės (tai yra jūsų visų mokesčių) neskaičiavau. Man įdomu buvo produkto grąža, ne valstybės parama. Produktas privalo konkurencingą grąžą generuoti be jokios papildomos pagalbos, kitu atveju tai yra šūdas, o ne produktas.

Šiuo atveju tam, kad per 69 mėnesius sugeneruočiau tokią grąžą, kokią sugeneravau, mano pensijų fondas turėjo kapoti ~7.5-8% metinės grąžos. Mano asmeninis lūkestis II pakopai buvo ir yra 6-8% metinės grąžos. Todėl lūkesčiai kol kas pateisinami, produktas vykdo asmeniškai mano tam produktui keliamus tikslus.

Net ir neskaičiuojant jūsų visų mokesčiais sumokėtos pagalbos naudos, II pakopa man generuoja tikrai konkurencingą grąžą.

Pabandykite paskaičiuoti savo rezultatus

Duomenis apie savo įmokas į II pakopos pensijų fondą galite gauti www.sodra.lt -> gyventojams -> Nauja Suvestinė (dešinėje ekrano pusėje) -> REP.11 Į pensijų fondus pervestos kaupiamosios pensijų įmokos.

Dauguma jaunesnių žmonių turėtų gauti panašius skaičius, kokius gavau aš. Vyresni žmonės gaus mažesnę grąžą. Nes pensijų sistemoje naudojama gyvenimo ciklo strategija. Kuri, realiai vertinant, čia neturėtų būti naudojama, nes joje skaičiuojama rizika, išreikšta per aktyvų kintamumą, turi prasmę tik tada, kai investicijas likviduoti galima bet kuriuo metu.

Tačiau jei žinome, kad pensiją atsiimti galėsime tik sulaukę 65-70 metų, kintamumas mums nelabai rūpi. Svarbesnis risk of ruin. Pensijų atveju prasmė mažinti investicijų vertės kintamumą atsiranda kaupiančiajam sulaukus 55-60 metų.

Bet prieš visuotinai priimtą išmintį, nors ir nepagrįsta praktiškai, ginčytis sudėtinga. Todėl nesiginčysiu.

Čia tik vienas iš sistemos gliukų. Jų yra daugiau.

Viena esminių II pakopos problemų – iš valstybės biudžeto į privačius fondus mokamos priemokos, kurios normalų privatų produktą daro politinių ginčų įkaitu ir suteikia erdvės tą produktą diskredituoti viešose diskusijose.

Priemokos, tokios kaip yra, strategine prasme kelia problemų daugiau, nei duoda naudos. Bet trumpalaikės valdytojų iniciatyvos šiuo atveju, nusveria ilgalaikius strateginius tikslus – gauti iš biudžeto 250-300 mio EUR per metus yra gerai verslui.

Tuo tarpu bandyti pramušti pokyčius, kurie darbdavių prisidėjimą prie kaupimo II pakopoje darytų normalia praktika, taip leidžiant atsiskayti mokesčių mokėtojų įmokų, tad ir politinio bei biudžetinio konteksto, bei perkeltų produktą pilnai į privačių subjektų interesų erdvę, jau yra resursų reikalaujantis sunkus darbas, kuris gali ir nepasiteisinti – tad verslui nelabai gerai.

Bet nesu pensijų fondų valdytojas ar politikas. Man, kaip sistemos dalyviui, asmeninių mokesčių sumažinimas, nors nereikalingas, šiuo atveju pelningas. Jo dėka per pastaruosius 69 mėnesius generuoju daugiau grąžos, nei MSCI World. Įvertinus iš valstybės biudžeto man atiduodamus pinigus, II pakopos finansinio produkto metinė grąža mano atveju siekia virš 10%. Jūsų visų sąskaita.

Išsireiškus kiek lyriškiau: