Finansų pasaulyje pilna keistų žmonių, kurie nori atimti pradedančiųjų ir dar nedaug suprantančių investuotojų pinigus. Tai beveik visada yra žmonės, kurie supranta, kad gatvėje vogti jiems kaip ir nesigautų, ar tiesiog per baisu, tačiau pasislėpus už ekrano visos baimės dingsta. Jų yra pakankamai daug ir visai apsukrių.
Dar daugiau yra nepiktybinių velnių. Kurie galvoja, kad gali padėti, nors realiai neturi tam nei žinių, nei patirties. Šitie net pavojingesni už pirmuosius. Nes jų nuoširdus tikėjimas, kad jie padės jums, dažniausiai ir priverčia jais patikėti.
Trumpai apie pagrindines raudonas vėliavas, kuomet susiduriate su įvairiais pasiūlymais ar mokamomis finansinėmis paslaugomis, kurias siūlo ne licencijuotos finansų įstaigos.
Siūloma itin didelė grąža
Nors pasakyti, kokia yra didžiausia įmanoma finansų rinkose uždirbti grąža negali niekas, tam tikrus rėmus nustatyti galima. Idant apgauti jus nebūtų taip paprasta, supaprastintai apie realią grąžą finansų pasaulyje (tai yra vidutinę grąžą, kurią galime generuoti 10-20 metų iš eilės) galite galvoti maždaug taip:
Grąža siekianti iki 5% per metus tikrai gali būti generuojama su sąlyginai maža rizika.
Tarp 5 ir 10% per metus dažniausiai siūlo viešai kotiruojamos akcijos. Tiek galima uždirbti perkant plačiai diversifikuotą akcijų krepšelį. Čia rizika yra vidutinė ir susijusi su rinkos svyravimais. Jei pinigų nereiks ištraukti greitai (galėsite išlaukti bent kelis metus), reali rizika tokiai grąžai nėra didelė.
Grąžas tarp 10 ir 15% per metus gali siūlyti įvairūs privačių skolų projektai – nuo P2P/B platformų iki susitarimų tarp didelių įmonių ir institucinių investuotojų. Tai dažniausiai yra arba tikrai rizikingi, arba didelių resursų, norintiems juose dalyvauti, reikalaujantys projektai. Smulkiojo investuotojo atveju (investuojančio iki 100 tūkstančių eurų), tokią grąžą dažniausiai generuos aukštą bankroto tikimybę turintys projektai.
Grąžas tarp 15 ir 20% per metus gali siūlyti privataus kapitalo, NT vystymo projektai. Tokie projektai beveik visuomet yra skirti instituciniams investuotojams, o smulkieji prie jų prisidėti gali itin retai. Su šiais projektais susijusios labai specifinės rizikos, jų sėkmingam įgyvendinimui būtinos specifinės žinios, patirtis.
Daugiau nei 20% siekiančias grąžas gali pasiūlyti Renaissance Technologies.
Nors teoriškai jums kažkas gali visai be piktos valios pasiūlyti investuoti į 20%+ metinės grąžos generuojantį projektą, tačiau tokiu atveju turite puikiai suprasti, kad ta grąža bus generuojama dėl labai konkrečių ir specifinių priežasčių, kurios reikalaus tiek pat konkrečių ir specifinių kompetencijų, žinių. Taip pat, nepaisant visų kompetencijų, tokią grąžą siūlantys projektai visuomet turės gana aukštą nesėkmės tikimybę (riziką).
Stabilios 50%+ metinės grąžos pasiūlyti negali niekas. Pasaulyje egzistuoja labai nedaug investicijų valdytojų, kurie gali pasiūlyti daugiau nei 15% siekiančią vidutinę metinę grąžą per ilgą laikotarpį. Tad jei jums kažkas siūlo uždirbti per metus daug procentų, gerai pagalvokite, ar tikrai tas žmogus turi reikiamas kompetencijas ir ar tikrai tokią grąžą nuolat generuoti įmanoma.
Dažniausiai žmonės kalba apie tikėtiną grąžą sėkmės atveju. Tačiau, norint paskaičiuoti realią grąžą, reikia įvertinti tiek sėkmės, tiek nesėkmės tikimybes ir tuomet suskaičiuoti matematinę viltį. Pavyzdžiui jei draugas siūlo investuoti į jo startuolį ir sėkmės atveju žada 100% grąžą, o nesėkmės paguodos alų, tai įvertinę, kad 90% startuolių žlunga per pirmus metus, aiškiai žinote, kad reali tikėtina grąža yra 0.9*(-1)+0.1*2=-0.7. Todėl palinkite draugui geros dienos ir einate savais reikalais užsiimti.
Tas pats galioja visiems investiciniams projektams. Kuomet kažkas siūlo grąžą sėkmės atveju, išsiaiškinsite praradimus nesėkmės atveju. O tuomet įvertinkite, kiek realu, kad projektą siūlantis žmogus gali jį įgyvendinti sėkmingai.
Siūlo investuoti mažas sumas
Nedideles sumas investuoti siūlyti gali nebent licencijuoti finansų tarpininkai, platformos. Jų verslo modelis yra būtent apie daugybės klientų smulkiomis sumomis surinkimą ir paslaugų jiems teikimą. Jie išnaudoja economies of scale.
Tačiau jei jums kažkas, kas nedirba licencijuotoje finansų įstaigoje (galite pasitikrinti www.lb.lt arba parašydami jiems laišką į info@lb.lt) siūlo investuoti šimtą ar tūkstantį eurų į labai išskirtinį ir gerą grąžą (sakykim 10%+) siūlantį neviešą projektą (vertybinius popierius, kurie nėra kotiruojami biržoje), verta reaguoti skeptiškai.
Pirmiausia, siūlyti investuoti Lietuvos Respublikoje gali tik licenciją tam turinčios įmonės. Pavieniai asmenys, net jei jie turi finansų maklerio licenciją, tiesiog siūlyti investuoti į skirtingas finansines priemones, už jus valdyti jūsų turimą investicinį krepšelį ir teikti kitokias investicines paslaugas negali. Tai draudžia įstatymai. Todėl jei investuoti siūlo asmuo, nedirbantis licencijuotoje finansų įstaigoje, jūsų kontaktas prasideda nuo įstatymų pažeidimo.
Antra, rinkoje gyvena daugybė profesionalų, kurie nuolat ieško gerų privačių sandorių. Normalios finansinės institucijos su daug resursų. Kurių klientai, su laisvais milijonais sąskaitose, laukia gerų ir niekam dar nežinomų projektų. Tad kokia tikimybė, jog kažkoks dėdė ar teta, kurie dirba vieni, iš kažkur suras ir atneš ypatingą išskirtinį sandorį būtent jūsų tūkstančiui eurų ?
Trečia, kokio velnio tas dėdė ar teta eina pas jus ? Jei sandoris tikrai toks geras ir išskirtinis, kodėl reikia gaišti savo laiką ir rinkti po tūkstantį eurų iš visokių murzių, jei rinkoje visi puikiai žino, pas ką gali su kiek grąžos siūlančiu projektu nueiti ir lengvai gauti milijonus ?
Žinoma, gali būti atvejų, kuomet pinigų ieško mažos įmonės/maži projektai, maksimaliai galintys patraukti keliasdešimties tūkstančių eurų investicijas. Todėl jie didesniems investuotojams nėra įdomūs. Tačiau tokių mikro įmonių ir projektų rizika visuomet yra labai aukšta, dėl ko jų reali grąža per ilgesnį laikotarpį nėra tokia jau kosminė. Stebuklų nebūna.
Prašo sumokėti už paslaugas
Raudonos vėliavos turi kilti ir tuomet, kai už kažkokią paslaugą prašoma pinigų. Nors už paslaugas prašyti pinigų yra normalu ir teisinga, tačiau momentas, kai suvokiate, kad teks sumokėti, privalo priversti jus iš naujo kritiškai įvertinti visą turimą informaciją.
Jei kažkas prašo sumokėti tūkstantį eurų už metodą/robotą/sistemą, kuri jums padės uždirbti po 100% grąžos per metus, sustokite ir pagalvokite, o kodėl tam žmogui jūsų tūkstančio reikia ? Generuojant 100% grąžą, vienkartinė tūkstančio eurų investicija į milijoną pavirsta per 10 metų. Tad metodo/roboto/sistemos pardavėjas galėtų tiesiog susišaudyti 10k eurų ir ramiai per 10 metų pasikelti 10 milijonų. Koks tikslas švaistyti laiką ir tokį gėrį kažkam po tūkstantį pardavinėti ?
Jei kažkas prašo sumokėti už mokymus, atidžiai peržiūrėkite, ką žada išmokyti. Gerus mokymus nuo blogų atskirti sudėtinga. Bet yra gana efektyvi taisyklė – normalių mokymų organizatoriai žadės išmokyti teorijos, kuri, naudojama pakankamai ilgą laiką, leis išvystyti praktinius gebėjimus. Tuo tarpu šarlatanai beveik visuomet siūlys išmokyti praktinių gebėjimų, kurie duos momentinius rezultatus. Nors šiais laikais ir normalūs šarlatanai jau šią tiesą supranta, todėl siūlo teorinius mokymus, jie visuomet žada nerealistiškus rezultatus – pasimokyk ir tapsi milijonierius ar panašiai.
Bendrai, jei kažkas prašo sumokėti už kažką susijusio su finansais, pasiaiškinkite apie tą žmogų ar įmonę. Paklausinėkite pažįstamų, pasinaudokit Google, parašykite užklausą į Lietuvos banką. Šie dalykai nieko nekainuoja ir gali atskleisti labai daug reikalingos informacijos bei sutaupyti nemažai jūsų pinigų.
Lietuva yra nedidelė valstybė ir didelė dalis finansų profesionalių tarpusavyje pažįstami. Tad trijų pažįstamų atstumu beveik garantuotai galite gauti pakankamai daug informacijos apie kiekvieną profesionalą. Na o jei informacijos negaunate, tai gal tas pinigų norintis asmuo ne toks ir profesionalas ?
Bendrauja tik telefonu ir/ar el-paštu, atsisako susitikti gyvai
Čia daug kur plėstis nėra. Jei kažkas investavimo paslaugas parduoda telefonu ir/ar el-paštu ir atsisako/nenori susitikti bei apie galimybes pasikalbėti gyvai, tiesiog nebendraukite. Tai 90%+ bus apgavystė, kuri jus paliks be pinigų.
Ypač jei siūlantysis telefonu kalba tik rusų kalba. Tuomet tikimybė, kad tai apgavystė, auga iki ~105%.
Negali parodyti/viešai atskleisti sėkmingų projektų
Jei stebite viešąją erdvę, turėjote pastebėti, kad profesionalai rinkose mėgsta pasigirti apie sėkmingai įgyvendintus projektus. Galite nueiti į įvairių fondų valdymo įmonių, finansų maklerio įmonių tinklapius ir ten rasti informacijos apie sėkmingai uždarytus sandorius, uždirbtus pelnus.
Industrijoje gana natūralu pasakoti apie savo sėkmę, rodyti rezultatus. Jei tik to neriboja įstatymai, investuotojų pageidavimai ar kitos reikšmingos priežastys, profesionalai visuomet savo pasiekimais girsis kuo garsiau.
Tad jei kažkas siūlo išskirtinius investicinius projektus, tačiau apie tą žmogų ir jo veiklą nesate niekur skaitę, o jis pats nenori pateikti labai konkrečios informacijos apie praeityje įgyvendintus sandorius, būkite atsargūs. Nors už to nenoro gali slėptis svarios ir pateisinamos priežastys, tačiau dažniausiai tas priežastis galima suvaldyti pasirašant NDA sutartį iki reikšmingos informacijos atskleidimo.
Visais atvejais potencialiam klientui visuomet atskleidžiama visa įmanoma informacija. O jei tai neprieštarauja veiklai/įstatymams, ta informacija dažniausiai būna atskleidžiama ir viešai.
Neatitinka bendrų sveiko proto kriterijų
Keli baziniai sveiko proto klausimai, kuriuos verta užduoti sau arba paslaugas siūlančiam asmeniui, jei kyla abejonių dėl to, kiek pasiūlymas yra sąžiningas ir/ar tikras:
Kokia yra istorinė jūsų uždirbta grąža ? Kokią tikitės generuoti vidutinę metinę grąžą ateinančių 5-10 metu laikotarpiui ?
Koks bankas/finansų tarpininkas vykdys vertybinių popierių apskaitą ?
Kodėl jūs neturite licencijuotos įmonės ir nesilaikote Finansų rinkų priemonių įstatymo 4 straipsnio 1 punkto ? (Nuolat ir profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje gali tik finansų maklerio įmonės, turinčios priežiūros institucijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos, jeigu kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, ir finansų patarėjo įmonės, turinčios priežiūros institucijos išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją)
Kodėl pats nesinaudojate savo metodu ir neuždirbate šimtų milijonų, o prašinėjate čia centų iš manęs ?
Kodėl investuoti siūlote man, neprofesionaliam investuotojui, varganą tūkstantį kitą eurų, jei jūsų projekto grąžos ir rizikos santykis lengvai pritrauktų dešimtis milijonų turinčius investuotojus ?
Kodėl siūlote investuoti į kažkokias akcijas telefonu ir kalbate tik rusų kalba ? (kas nemoka rusiškai, tai šitas sakinys, išverstas į rusų kalbą, skamba taip: idi nachui. Naudokit į sveikatą)
Ar galite pateikti trečiosios šalies sudarytą ir/arba audituotą praėjusių laikotarpių jūsų/jūsų įmonės finansinę/investicinę ataskaitą ? Duoti read-only prieigą prie investicinės sąskaitos pas tarpininką/registrų centrui teikiamų duomenų, jei jie įrodo jūsų teiginius ?
Kokiu teisiniu pagrindu vyks šie santykiai ? Kokių paslaugų sutartį pasirašysime ? (jei susiję su investavimo paslaugomis, kaip apibrėžta finansų rinkų priemonių įstatymo 3 straipsnio 26 punkte, grįžti prie pirmo klausimo)
Ar galite nurodyti asmenis, dirbančius finansų industrijoje, kurie patvirtintų jūsų kompetencijas ?
Ar galėčiau pavairuoti jūsų Bentley GT ? Ta prasme neturite ?