Categories
Uncategorized

Krepšelio optimizacija, grąžos skaičiavimas

Pagrindiniai skaitytojų klausimai pastaraisiais mėnesiais – kaip techniškai susidėlioti investicinį krepšelį ir jį sekti (kokias programėles naudoti, kur vesti informaciją) bei kaip skaičiuoti kainos pokyčius, investicijų grąžą ?

Pasistengsiu atsakyti detaliai.

Krepšelio sudėtis, stebėjimas

Pamenu karjeros pradžioje labai ieškojau įvairių techninių sprendimų, leidžiančių patogiai stebėti krepšelio sudėtį, sekti aktyvų kainų pokyčius, analizuoti visas pozicijas detaliai. Tuo metu, tai yra maždaug 2004-2005 metais, net bazinės techninės analizės sprendimai buvo menkai prieinami. Ką jau kalbėti apie gudrius krepšelio sudėties optimizavimo sprendimus.

Gal būtent tai, jog tų sprendimų normalių nebuvo ir lėmė dabartinį mano požiūrį. Nežinau. Bet jokių gudrių programų savo investicijų sekimui nenaudoju. Net normalaus excelio neturiu – paprastą užvedžiau šiais metais kartu su Lėtu pelnu, idant galėčiau palyginti asmeninio krepšelio ir Lėto pelno krepšelio grąžas. Jei ne LP, net nebūčiau to daręs.

Paprasčiausiai yra skirtingi paslaugų tiekėjai (Swedbank, INVL, ETFMatic, etc etc), kurių kiekvienas atlieka savo funkciją. Kiekvienas turi savo sistemą, prie kurios prisijungus, galima apžiūrėti tam tikrą krepšelio dalį. Man to pilnai užtenka.

Nematau jokio tikslo ar logikos skirtingas pozicijas vesti į papildomas programas ar net exceliuką. Suprantu, jog susivedus galima atlikti įvairių veiksmų, analizuoti krepšelio skirtingų dalių pokyčius, jų svorius, bandyti daryti kažkokią optimizaciją ir taip toliau. Galima prisigalvoti visko.

Bet kam ? Nuo analizės grąža nepadidės.

Jūs esate smulkus investuotojas, kuris dirba su savo pinigais. Jūs neturite klientų, kuriems privalote teikti ataskaitas ir įrodymus, jog dirbate gerai, pagal visus dokumentus. Visi jūsų valdomi pinigai priklauso tik jums. Tad koks tikslas daryti tai, ką daro profesionalūs investuotojai, jei jie tai daro tik tam, kad informaciją galėtų pateikti savo klientams, kurių jūs neturite ?

Kalbant apie krepšelio sudėtį ir tos sudėties optimizaciją, vėl palaikau paprastumą. Nematau ką 10-100-500 tūkstančių dydžio krepšelyje, kurį sudaro tik jūsų pinigai, galima optimizuoti. Tokios sumos yra nedidelės, jas bet kada lengva likviduoti. Tad skirtingų pozicijų dydžių, atsižvelgiant į rinkų likvidumą ir gilumą, sekti kaip ir nereikia.

Bandyti taikyti Markowitz magiją vėl nelabai tikslinga. Galima, jei to norite, žaisti. Tačiau jei esate ne spekuliantas, o ilgalaikis investuotojas, jums vienas iš esminių portfelio optimizavimo kriterijų, tai yra standartinis nuokrypis, nėra svarbus. Jūs vertinate tik risk of ruin (sakykime bankroto riziką), kurios tipiniai krepšelio optimizavimo modeliai nevertina. O optimizuoti krepšelį pagal Modern Portfolio Theory, siekiant minimzuoti risk of ruin ir maksimizuoti grąžą, yra mažų mažiausiai keista.

Mano požiūriu optimizacija yra paprastesnis reikalas. Krepšelis turi dvi fazes: (i) investavimo periodas ir (ii) išgryninimo periodas. Pirmu periodu reikia nusistatyti tikslinę grąžą ir ieškoti tą grąžą generuojančių instrumentų. Antru periodu reikia pardavinėti pirmu periodu supirktas investicijas. Vat ir viskas.

Kadangi kuo labiau link senatvės, tuo mažiau smulkaus investuotojo krepšelio kontekste suprantu klasikinio risk-adjusted grąžos vertinimo naudą, nes vis mažiau suprantu risk, kaip standartinio nuokrypio, prasmę, jei nėra naudojamas svertas ir nėra spekuliuojama, linkstu prie tiesiog ilgalaikės grąžos tikslų ir manymo, jog beveik visiems smulkiesiems investuotojams geriausia tiesiog periodiškai investuoti į didžiausių įmonių akcijas bent 15-20 metų. Kitaip sakant, kokius 15-20 metų kaupti akcijų (dar geriau akcijų indeksų) krepšelį, kuris po investicinio periodo per 2-10 metų (priklausomai nuo ciklo fazės) būtų išgryninamas. Na arba paliekamas anūkams, jei gyvenime labai pasisekė.

Todėl į investicinį krepšelį tiesiog nuolat perku akcijas arba akcijų grąžą siūlančius instrumentus, kurie galėtų turėti papildomų naudų, ir nesuku sau galvos apie optimizacijas ar sudėtis. Gyvenimas yra gražus tada, kai jis paprastas.

Norite kažkokių sprendimų, exceliuko šablonų, programėlių ir etc ? Nepykit, nepadėsiu. Žiūriu į gyvenimą paprastai ir nematau prasmės savęs apsikrauti sudėtingomis priemonėmis, kurios neteikia apčiuopiamos vertės. Bet jei jums tokie žaidimai patinka – valio, viskas su tuo yra gerai.

Vieni žaidžia CS 1.6, kiti nuolat kažkur veda informaciją apie savo investicinį krepšelį ir ją analizuoja. Svarbu visi laimingi.

Kaip skaičiuoti kainos pokyčius, grąžą ?

Ne kartą gavau klausimą apie tai, kaip apskaičiuoti instrumento kainų pokytį per tam tikrą periodą. Šis klausimas man yra labai keistas. Procentinių pokyčių skaičiavimai yra mokomi pagrindinės mokyklos matematikos pamokose. Taip pat yra milijonas pavyzdžių Google. Tad nelabai suprantu, ką investuotojui galiu atsakyti į klausimą, kaip skaičiuoti procentinį kainų pokytį per laikotarpį.

Žinokit jei nežinot tokių dalykų, investuoti jums greičiausiai nereikia. Pirmiausia reikia pasikartoti 5-8 klasės matematiką. Štai čia manau gana gerai paaiškinta: https://www.mathsisfun.com/numbers/percentage-change.html

Kalbant apie grąžos skaičiavimus, dažnai gaunu klausimą apie tai, kaip panaikinti naujų pinigų įtaką. Tam turbūt yra ne vienas metodas, pats naudoju pakankamai paprastą.

Pirmą Lėto pelno mėnesį skaičiavau, jog LP krepšelis yra fondas, kuris už 111.20 eurų išleido vienetų, kurių nominali vertė buvo 1. Tad pirmo mėnesio pradžioje LP krepšelį reprezentavo 111.2 vienetai po 1 eurą, o mano investicijos į LP siekė 111.2 eurų.

Pasibaigus mėnesiui, suskaičiavau investicijų vertės pokyčius ir galutinę visų investicijų vertę. Kuri sudarė 107.89 eurus. Tad 111.2 išleistų vienetų viso vertė nuo 111.2 eurų krito iki 107.89 eurų. Kas reiškia, jog vieno vieneto vertė pasikeitė nuo 1 euro iki 0.97 euro.

Tuomet atėjo kovo mėnesis. Jo pradžioje į LP krepšelį įmečiau dar 110 eurų. Šį įmetimą galima vertinti kaip LP vienetų pirkimą – už 110 eurų nusipirkau 115.44 vienetus po 97 centus. Tad kovo mėnesio pabaigoje LP krepšelį reprezentavo jau 226.6413 investiciniai vienetai.

Kadangi mėnesio pabaigoje viso investicijų vertė buvo 179.87 eurai, tai vieno vieneto vertė buvo (179.87/226.6413)=~0.79 euro centai.

Tai yra paprastas metodas kaip galima skaičiuoti grąžą, atmetant naujų pinigų įtaką ir skaičiuojant tik investicijų vertės pokyčius per tam tikrą laikotarpį. Tačiau tai nėra vienintelis metodas, tą patį rezultatą galima pasiekti ir kitais būdais.

Tik vėl kyla klausimas – kam jums to reikia ? LP atveju tokį skaičiavimą naudoju, nes LP yra edukacinis projektas ir jo vienas iš tikslų yra parodyti, kad paprastas krepšelis gali generuoti pakankamai tvarkingą grąžą. Tam, kad galėčiau paskaičiuoti krepšelio grąžą ir palyginti ją su pavyzdžiui akcijų indeksais, privalau eliminuoti naujų pinigų įtaką ir lyginti obuolius su obuoliais.

Tačiau jūs, kaip nedideli investuotojai, to daryti neprivalote. Tai gali būti įdomu, taip. Bet tikrai nėra privaloma.

Todėl pirmiausia reikia suprasti, ką ir kodėl norite skaičiuoti. Nes skaičiai parodo tik tai, ką norite pamatyti. Visi rezultatai priklausys nuo to, ką ir kaip skaičiuosite.

Daugeliui turėtų užtekti paprastos matematikos – skirtumo tarp įdėtų pinigų ir viso investicijų vertės. Jei įdėjote 500 eurų ir turite 550, galite skaičiuoti, jog uždirbote 10% ir tiek. Tai nebus netiesa, nes de facto jūsų uždarbis bus 10%. Ar jums turi reikšmės, jog tokiu metodu lyginti uždarbį su indeksų grąžą nėra teisinga ? Tikrai ne. Jums vienodai. Uždirbote būtent tiek pinigų per atitinkamą laikotarpį dėl savo veiksmų. Tai yra viskas, ką jums reikia žinoti.

LP atveju įmečiau ~330 eurų ir balandžio pabaigoje investicijų vertė siekė 330 eurų. Tačiau palyginime su įvairiais indeksais rodžiau, kad viso grąža nuo projekto pradžios yra -10%. Visi skaičiai yra teisingi, nes visi rodo skirtingus dalykus.

Kaip smulkusis investuotojas džiaugiuosi, jog kiek įdėjau pinigų prieš pandemiją, tiek ir turiu šiandien. Nes man svarbu turimi pinigai, kuriuos realiai galiu išleisti. Kaip LP projekto sukėjas daugiau dėmesio kreipiu į -10% ir kitų priemonių pokyčius per tą patį periodą, nes man svarbu grąžos palyginimas su kitais instrumentais.

Nereikia ieškoti teisingiausių grąžos skaičiavimo metodų. Jų nėra. Viskas priklauso nuo to, ką norite sužinoti (suskaičiuoti). Grąžą galima skaičiuoti milijonu skirtingų būdų: RoE, RoAC, RoC, IRR – to name a few. Nėra nei vieno teisingo. Visi tiesiog parodo tam tikrą konkretų atsakymą į labai konkretų klausimą.

Todėl pirmiausia susiformuluokite tą konkretų klausimą (ką norite sužinoti), o jau tada eikite ieškoti atsakymo. Tačiau bet kokiu atveju jums, kaip smulkiajam investuotojui, svarbiausia bus paprastas dalykas – kiek pinigų įdėjote ir kiek turite šiandien.