Pensijos, gyvybės draudimai ir panašūs produktai yra antra pagal dažnumą į mano el-paštą krentanti tema. Pirmą vietą be konkurencijos laimi ėėė klausyk aš čia turiu XYZ eurų, gal galit patart, ar geriau AAPL, ar MSFT pirkt ir už kiek ir ar dabar ??. Į populiariausią klausimą neatsakau niekad, o apie pensijas etc pakalbėsim čia.
II pakopa
Atsakyti į klausimą, ar verta kaupti II pakopoje, iš esmės paprasta. Jei tau iki ~50 metų, kaupti antroje pakopoje apsimoka. Toks būtų rule of thumb.
Logika paprasta – tam, kad investicijos generuotų naudą, reikia bent 10-15 metų. Kuo grąža didesnė, tuo greičiau pradeda veikti sudėtinės palūkanos. Pavyzdžiui su 10% grąža investicijų naudą gali pradėti jausti po 8-10 metų. Tuo tarpu su 5% tik po 15-17. Todėl vyresniems nei 50 metų asmenims logiškiau gali būti tiesiog taupyti banko sąskaitoje. Tai mažiau rizikinga, o reali grąža ~ panaši.
Antra pakopa veikia paprastai. Nuo žmogaus pajamų, ar tai būtų atlyginimo, ar individualios veiklos (jei nuo tų pajamų mokami mokesčiai SoDrai), nuskaičiuojami keli procentai, kurie tuomet pervedami į pasirinktą pensijų fondą. Tas fondas pinigus investuoja ir visą sukauptą sumą išmoka tau išėjus į pensiją. Fondą galima keisti. Jei renkiesi tarp to paties valdytojų fondų, gali viską susitvarkyti internetu. Jei užsimanai pakeisti valdytoją, užtenka parašyti prašymą.
Už tai, kad pasirenki kaupti senatvei, valdžia sutinka sumažinti tavo mokesčių tarifus. Tiksliau, dalį tavo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pervesti į tavo pasirinktą fondą. Jei pasirenki kaupti 3% nuo pajamų, tai valdžia iš tavo sumokėto GPM atims ir tau į fondą perves 1.5% vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU). Tad jei uždirbi VDU, tavo efektyvus GPM būna sumažinamas 1.5%. Jei du VDU, tai 0.75% ir taip toliau. Kuo daugiau VDU uždirbi, tuo ši paskata yra mažiau svarbi.
Antros pakopos pensijų fondai dabar Lietuvoje veikia pagal gyvenimo ciklo strategiją. Strategija paprasta – kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau rizikingų aktyvų jo investiciniame krepšelyje turi būti. Pagal gyvenimo ciklo strategiją, jei tau 25 metai, gali 100% investuoti į akcijas. Jei tau 65, daugiau ar mažiau visi pinigai turėtų gulėti obligacijose.
Lietuvoje veikiantys pensijų fondai yra paskirstyti į 7 amžiaus grupes. Kiekvienos amžiaus grupės fondas prisiima skirtingą riziką. Kiekvienas pensijų sistemos dalyvis, pagal gimimo datą, priskiriamas į jam tinkančią grupę automatiškai. Jei labai nori, pensijų fondą gali pasikeisti. Tačiau to daryti nereikėtų. Nebent esi profesionalus investuotojas. Bet ką tuomet veiki skaitydamas šį tinklaraštį ?
Kuomet išeini į pensiją, pinigų visų tau niekas neišmoka. BET JUK ČIA MANO EURAI KAIP TAI NEIŠMOKA ??? Neišmoka ir teisingai daro. Nes didžioji dalis, gavę visus per gyvenimą užkauptus eurus, juos labai greit išleistų. O tuomet eitų prie Seimo verkti, kad neturi už ką valgyt.
Kadangi įmokoms į antrą pakopą taikomos nemažos mokesčių lengvatos (aprašytos trimis pastraipomis aukščiau), valdžia turi pilną teisę priversti jus tuos pinigus gauti ne visus iš karto, o po truputį, kas mėnesį. Nors daugelis taip nemanot, bet nuo to kiekvienam jūsų tik geriau. Daug skirtingų sričių tyrimų pritaria tokiai nuostatai. Tiksliau faktui.
Taigi, kai einate į pensiją, perkate anuitetą. Anuitetas veikia paprastai – anuiteto tiekėjui sumokate X pinigų už tai, kad jis jums iš anksto nustatytą laikotarpį, arba iki jūsų gyvenimo pabaigos, mokėtų iš anksto sutarto dydžio išmokas.
Jei turite sukaupę 100 tūkstančių ir gyventi planuojate dar 20 metų, tai su SoDra, kuri centralizuotai teiks anuitetus, susitarsite maždaug taip: SoDrai sumokėsite 10 tūkstančių eurų už tai, kad ji jums iki gyvenimo pabaigos mokėtų 375 eurus kas mėnesį (375*12*20= 90 000 eurų). Tuo viskas ir pasibaigs.
Dabar čia visiems kliūna du dalykai. Pirmiausia, kad reikės mokėti 10 štukių. Antra, kad SoDra. Tai dėl pirmo – nemokamai nieko nebūna. Jei padalinsime tuos 10 tūkstančių, tai yra 10% nuo sukauptos sumos 20-čiai metų, tai gausim,e kad per metus mokate 0.5% administravimo mokestį. Kas yra visiškai sąžininga.
Dėl antro – siūlyčiau pasidomėti, ką ir kaip smarkiai daro SoDra tam, kad anuitetas veiktų. Jei viskas bus padaryta taip, kaip planuojama, SoDra laisvai efektyvumu aplenks visus dabartinius anuiteto pardavėjus. Nes privatus sektorius mažoje rinkoje ne visuomet yra efektyviausias sprendimas. Juo labiau, kai kalbant apie anuitetus esminis ir kone vienintelis svarbus faktorius yra kaina.
Jei SoDra sugebės daryti pigiau, nei dabartiniai anuiteto tiekėjai (o tai pasiekti yra žiauriai lengva), pensininkams bus geriau, nei yra pagal dabartinę sistemą. Visi, kurie sako kitaip ir bando į lygtį primaišyti dar visokių šuldu buldu magijų yra arba (a) kvailiai, arba (b) suinteresuoti.
Kalbant apie II pakopą, reikėtų pakalbėti apie pensijų fondų (i) grąžą ir (ii) mokesčius.
(i) pensijų fondų valdytojams, kaip žmonėms, kurie turi jausmus ir karjerą, labiau apsimoka kiekvienais metais ~0.5-1.5% atsilikti grąža nuo rinkos, nei nuolatos bandyti ją pavyti ir/ar aplenkti.
Nes jei kiekvienais metais atsiliksi po truputį, tai metų gale visiems bus pofik. Nu tipo stengeisi, nepavyko, viskas ok, dirbk toliau seniukai. Visi konkurentai panašiai varė, sunkūs metai čia buvo, nieks nesitikėjo, kad rinka taip kils/kris/svyruos (pagal metus pasirinkti tinkamiausią).
Tuo tarpu jei bandysi aplenkti rinką ir tai pasieksi, tai metų gale visiems bus pofik. Gal direktorius ir paspaus ranką, bet kadangi po 2008 įvestos Europos direktyvos draudžia investicijų valdytojams mokėti bonusus susietus su fondo rezultatais, tai realiai tau absoliučiai vienodai, kad aplenksi rinką. Gausi tą patį atlyginimą.
Bet, jei bandysi aplenkti ir nepavyks, greičiausiai nuo konkurentų ir bendrai rinkos atsiliksi ne 0.5-1.5%, o žymiai daugiau. Todėl metų gale tave išmes iš stiklinio dangoraižio. Todėl nebegausi atlyginimo. Todėl nebeturėsi už ką valgyti. Todėl numirsi.
Iš game theory pusės žiūrint, labiausiai apsimoka nuolat investuoti saugiau, nei reikia, ir atsilikti nuo rinkos. Ką protingi valdytojai ir daro.
(ii) pensijų fondų mokesčius reguliuoja įstatymai. Seniau mokesčiai būdavo tikrai dideli. Bet dabar jau yra pakankamai maži ir beveik nebebaisūs. Ilgainiui jie toliau mažės, tad ramiai.
Sekti pensijų fondų rezultatus galite čia: https://www.lb.lt/lt/pf-veiklos-rodikliai
III pakopa
Su trečia pakopa viskas yra kiek paprasčiau. Kažkodėl, nelabai aišku kodėl, valdžia kadaise nusprendė, kad vietiniai pensijų fondų valdytojai yra baisiai kompetentingi ir magiški. Todėl perkantys jų produktus piliečiai nusipelno GPM lengvatos.
Fuck knows, kodėl Vanguard ar Amundi yra prastesni už vietinius vardus ir jų produktų pirkimui lengvatos netaikomos, bet ne man spręsti.
Trečios pakopos sistema yra savanoriškas kaupimas. Pats gali pasirinkti fondą ir į jį pervesti (kada nori ir kiek nori) eurų. Fondą, as long as renkiesi iš tos pačios valdymo įmonės valdomų, gali keisti pagal poreikius. Kiekvienais metais galėsi atgauti GPM nuo iki 1500 eurų įmokų į III pakopos fondus. Tad jei dirbi samdomą darbą ir per mėnesį moki į III pakopos pensijų fondą 100 eurų, metų gale nuo 1200 eurų atgauni 20%.
Jei sutarsi su darbdaviu ir jis tau dalį atlyginimo mokės į III pakopą, tai nuo tos įmokos reiks mokėti mažiau mokesčių. Realiai, jei darbdavys tau norėtų sumokėti 100 eurų, tai jam kainuotų 150-160. Bet jei jis tuos pačius 150-160 vestų į III pakopą, tu gautum ~tą pačią sumą. As long as suma sudarytų ne daugiau nei 25% tavo atlyginimo.
Kadangi šis kaupimas yra savanoriškas, pinigus iš III pakopos gali išsiimti bet kada. Gali išsiimti juos visus arba jų dalį. Tačiau jei išsiimsi pinigus iki pensijos, turėsi valstybei grąžinti gautas mokestines lengvatas. Įskaitant, ką tavo naudai mokėdamas įmokas sutaupė darbdavys.
Iš esmės III pakopa yra kaip investavimas į fondus per banką, tik su 20% metiniu priedu. Todėl į čia per metus apsimoka investuoti iki 1500 eurų. Net jei tų fondų mokesčiai nėra itin maži, o grąžos ne itin didelės, valstybė tau garantuoja 20% nominalios metinės grąžos. Iš investicinės pusės – gaila neimti.
Sekti pensijų fondų rezultatus galite čia: https://www.lb.lt/lt/pf-veiklos-rodikliai
Investicinis gyvybės draudimas (IGD)
Šis produktas yra pats keisčiausias. Nes apsidraudi gyvybę ir investuoji. Ką ? Kodėl ?
Kodėl siūlot tik gyvybę draudžiant investuoti, o KASKO perkant negalima ? Arba kodėl negaliu gauti asmeninio periodinio investavimo pasiūlymo kartu su Ačiū, Rimi kortelėmis ?
Nu nesvarbu, ne man durnam suprast.
IGD susideda iš dviejų dalių. Pirmoji yra gyvybės draudimo dalis. Antroji yra periodinių investicijų dalis.
Gyvybės draudimo dalis yra aiški ir paprasta. Susitari su draudimo bendrove dėl sąlygų, kuriomis apsidrausi savo gyvybę/sveikatą ir už tai, kas sutartą periodą, susimoki draudimo įmoką. Tipinė draudimo sutartis.
Investicinė dalis yra kiek sudėtingesnė. Pirmiausia dėl to, jog ji koreguoja gyvybės draudimo dalies kainodarą. Jei pirkdamas tik gyvybės draudimą turėtum per metus mokėti 100 eurų draudimo premijas, tai pasirašius IGD sutartį, tos premijos gali mažėti 10-50%.
Tačiau tuomet pasižadėsi draudimo bendrovei kiekvieną mėnesį pervesti iš anksto nustatytą pinigų sumą, kuri bus investuojama į tam tikrus fondus, už ką bus imami administraciniai mokesčiai. Kaip ir III pakopa, IGD yra savanoriškas kaupimas. Kaip ir III pakopoje, už kaupimą pagal IGD sutartis, gali gauti GPM lengvatą nuo įmokų iki 1500 eurų per metus. Kaip ir III pakopoje, jei pinigus iš IGD nusiimsi anksčiau, nei numato sutartis ir/ar įstatymai, turėsi atgautą lengvatą grąžinti valstybei. Kaip ir III pakopoje, gali laisvai rinktis tarp tos pačios bendrovės valdymo fondų ir nuolat juos keisti.
Turbūt svarbiausias skirtumas tarp IGD ir III pakopos yra mokesčiai. Istoriškai IGD sutartys visuomet būdavo smarkiai apmokestinamos pirmais 5-10 metų. Mokesčiai už pinigų atsiėmimą nutraukiant IGD sutartį pirmais-trečiais metais dažnai siekia ~50% ir daugiau. Tačiau IGD siūlydavo mažesnius metinius valdymo mokesčius, nei III pakopos fondai. Dėl ko, kaupti IGD 20-30 metų apsimokėdavo labiau, nei III pakopoje.
Keičiantis įstatymams ir augant konkurencijai, šie dalykai galėjo keistis. Tad, prieš nusprendžiant pasirašyti IGD, pirmiausia reikia palyginti siūlomo produkto mokestinę struktūrą su III pakopos pensijų mokestine struktūra. Tuomet pasiruošti pinigus investuoti bent 15-20 metų. Ir tik tuomet sutartį pasirašyti.
Į gyvybės draudimo dalį dėmesio siūlyčiau kreipti mažiau. Nes 2020 metais gera gyvybės draudimo sutartis, su draudimo sumomis pakankamomis vidutiniam piliečiui, Lietuvoje metams kainuoja 100-300 eurų. Ją siūlo visi, kas netingi. Vien faktas, kad pasirašius IGD sutartį gyvybės draudimo kaina kris iki 50-100 eurų, neturėtų būti esminis. Nes tai yra 4-8 eurų per mėnesį skirtumas. Žymiai svarbesnė investicinė dalis.
O investicinė dalis labiausiai priklausys nuo įvairių investicijoms taikomų administracinių mokesčių.
Bendrai
Kaupti II pakopoje turėtų visi, kam iki 50 metų.
Kaupti III pakopoje arba pasirašinėti IGD gali būti naudinga. Tačiau pirmiausia reikia pasirinkti, kuris iš šių dviejų produktų yra tinkamesnis. O antra, labai gerai pagalvoti, ar verta per metus į juos investuoti daugiau nei 1500 eurų.
Svarbiausia suvokti, jog tai yra labai ilgalaikiai investavimo produktai. Jais naudotis reikės 20-30 ar net daugiau metų. Ir jie, jei teisingai naudositės, jums smarkiai padės pensijoje.
Sekti pensijų fondų rezultatus galite čia: https://www.lb.lt/lt/pf-veiklos-rodikliai