Categories
Uncategorized

Krepšelio sudėtis – kodėl būtent toks ?

Pradėdamas šį projektą turėjau kelis esminius tikslus – parodyti, jog investuoti nėra sudėtinga ir jog tai gali daryti bet kas, nepaisant finansinės padėties, galimybių, žinių. Praėjus pirmam mėnesiui su 110 eurų turim krepšelį, kurį efektyviai sudaro šimtai skirtingų įmonių visame pasaulyje, susintetintos Baltijos šalių įmonių obligacijos, kriptovaliutos, nekilnojamo turto objektai Baltijos šalių sostinėse.

Kol kas už pavedimus, pirkimus/pardavimus ar dar kažką komisinių mokėti nereikėjo.

Tad viskas priklauso tik nuo noro ir fantazijos. Visa kita yra tik pasiteisinimai. Šiandien investuoti galima pradėti turint bet kiek pinigų. Normalų krepšelį galima susidaryti su 50-100 eurų. Jei gaunat bent vidutines pajamas vienam asmeniui šeimoje bei dar neinvestuojat, dėl to kalti ne bankai, dideli komisiniai, pinigų trūkumas, o jūs ir tik jūs.

Nevalot dantų, nes tingit. O ne dėl to, kad pasta brangi.

Aišku, galima kaltinti žinių trūkumą, bet jei skaitėt pirmus 7 tekstus, tai net žinių trūkumo argumentas nebeveikia. Nes tuose tekstuose yra daugiau nei pakankamai informacijos, norintiems pradėti. Juo labiau, net puslapis su PDF‘ais, kurie aprašo, kaip atsidaryti sąskaitas, šiame tinklalapyje sukurtas.

Bet šiandien ne apie kaltinimus tingėjimu. O apie investicinio krepšelio sudėtį.

Sulaukiau daugybės klausimų, kodėl pirkta X, kodėl pasirinkta proporcija Y, remiantis kokia analize nuspręsta pirkti Z. Visi šie klausimai rodo, kaip sudėtingai didžioji dalis žmonių galvoja apie investavimą. Nes didžioji dauguma gautų klausimų yra tinkami tada, kai vykdoma aktyvi prekyba, investicinis krepšelis formuojamas siekiant aplenkti rinkos grąžą ir panašiai.

Mes čia nieko panašaus nedarome. Jokia įmonių analize neužsiimame. Važiuojame su rinka ir džiaugiamės laisvalaikiu.

Jei norit žaisti, dėliotis, užsiiminėti – pirmyn. Analizuokit įmones, bandykit uždirbti daugiau, nei rinka. Skirkit tam jėgas, laiką, ramų miegą. Tai jūsų pasirinkimas. Galite taip elgtis kiek tinkami. Bet šis projektas nebando ir nebandys lenktyniauti su rinka.

Tad remiantis kuo sudėtas krepšelis ?

Bendruoju atveju viskas būtų gana paprasta. Įvertinus, jog planuojame investuoti bent 15 metų, turime kelis pasirinkimus:

  1. Investuoti viską į akcijas.
  2. Labai smarkiai nepametant rizikos ir grąžos profilio, paįvairinti gyvenimą įdomesniais dalykais.

Kadangi projektas yra viešas ir skirtas skaitymui, buvo pasirinktas b variantas. Nors realiai, jei nereikėtų visos pakazūchos su fejerverkais, turbūt paprasčiau būtų rinktis a. O rezultatas iš esmės nesiskirtų, tik darbo mažiau.

Labai svarbu suprasti, jog įvairūs smulkiesiems investuotojams prieinami finansiniai instrumentai ilguoju laikotarpiu generuoja iki ~10% realios metinės grąžos. Dažnu atveju ir mažiau. Jais spekuliuojant ir aktyviai prekiaujant, tą grąžą galima pasididinti. Tačiau tiesiog perkant ir laikant, daugiau uždirbti pavyks nebent didelės sėkmės atveju.

Jei ši grąža netenkina, teks ieškoti privačių investicijų, ar užsiimti verslu.

Jei grąža atrodo patenkinama (o ji tokia 90% žmonių tikrai yra), tuomet mūsų tikslas yra judėti kuo arčiau tų teorinių 10%. Ką geriausiai daro būtent akcijų rinka.

Antra dedamoji, dėliojant investicinį krepšelį, yra rizika. Filosofine prasme rizika gali būti bet kas. Finansų pasaulyje rizika yra realus ir/arba tikėtinas investicinės priemonės pokytis per laikotarpį, matuojamas %. Jei akcijų kaina per metus vidutiniškai gali pasikeisti 20%, tai metinė akcijų rinkos rizika yra 20%.

Investuotojo tikslas, klasikine prasme, optimizuoti rizikos ir grąžos santykį. Tai yra gauti kuo didesnę grąžą su kuo mažesne rizika. Šio tikslo paieškose krito daug narsių kareivių, apie jį buvo prirašyta begalė knygų ir sukurta akademinių disciplinų. Todėl mes į jį per daug dėmesio nekreipsim.

Mes maksimizuojam grąžą, ne optimizuojam grąžos ir rizikos santykį.

Taip elgiamės, nes turime itin ilgą investicinį laikotarpį. Ir realiai svyravimų rizika (kiek mūsų krepšelio kaina gali pakisti per X laikotarpį) mums bus įdomi tik maždaug po 10-12 metų, arba dar vėliau. Kuomet pradėsime galvoti apie investicijų išgryninimą. Šiandien mums svarbiausia suvaldyti risk of ruin – tai yra riziką prarasti viską.

Pirmiausia, siekiant šio tikslo, reikia pamiršti finansinį svertą ir jo naudojimą. Finansinis svertas yra pagrindinė ir dažnai vienintelė priežastis, dėl kurios žmonės praranda visus pinigus. Jei nežinote, kas tas svertas, tai ir gerai. Jei žinote, kas tas svertas, o mano mintims nepritariate, nes manote, kad finansinis svertas yra mldc, nes jūs  gi tikrai žinot kaip jį teisingai naudoti, tai you go Lehman Brothers Credit Suisse Long Term Capital Management AIG boiz. You go.

Antra, siekiant neprarasti visko, pinigus reikia stengtis duoti ne vienai įmonei/asmeniui. Juos reikia išdalinti kuo platesniam ratui. Bet kuriai įmonei tam tikru metu gali nepasisekti. Tačiau tūkstančio įmonių bankrotas tuo pačiu metu yra mažai tikėtinas. Dar menkiau tūkstančio įmonių bankrotas vienu metu tikėtinas, jei tai yra tūkstantis didžiausių pasaulio įmonių.

Būtent iš čia ateina filosofija investuoti į didžiausius. Ką daro ir Swedbank Fondų Fondas 100. Ką darau ir per Revolut išsirinkęs 30 didžiausių JAV įmonių. Nors tai nėra griežtai tiesa ir gali vesti prie klaidingų apibendrinimų, tačiau vidutiniu atveju, kuo įmonė didesnė, tuo mažesnė tikimybė, kad ji bankrutuos. Kas reiškia, jog investavimas į didžiausias pasaulio įmones padeda siekti mūsų pagrindinio rizikos valdymo tikslo – risk of ruin minimizavimo.

Ypač tai gerai atlieka įvairūs ETF ar fondų fondai. Kuriuos sudaro tūkstančiai skirtingų itin didelių įmonių visame pasaulyje. Kiek prasčiau šią funkciją atliks mano Revolut pavienės pozicijos – bet hey, its fun.

Geografine prasme didžioji dalis perkamų įmonių bus JAV. Kas grubiai reprezentuoja dabartinę pasaulio ekonomikos padėtį. Ateityje galimai iš JAV rotuosim į Aziją ar Afriką. Tačiau šiandien JAV vis dar yra pasaulio ekonomikos bei finansų centras, todėl magija neužsiiminėjam ir neburiam, kas bus, jeigu bus.

Tad su 60 eurų, tai yra 30 į Swed ir 30 į Revo akcijas, viskas kaip ir aišku. Perkame didžiausių įmonių akcijas, didžioji dalis kurių yra JAV, ir tiek. Labai tikėtina, kad jei Swed fondo valdymo mokestis būtų 0% (realybėje taip negali būti), į Swed keliautų daugiau pinigų. Tačiau dėl to, kad valdymo mokestis vers atsilikti nuo rinkos, užteks ir 30 eurų per mėnesį.

Mintos paaiškinti taip pat nesudėtinga. Vietinės įmonės už skolą moka aukštas rizikos premijas, nes Baltijos šalyse nėra gerai funkcionuojančių kapitalo rinkų, alternatyvų bankiniam finansavimui. Todėl sąlyginai stiprios įmonės sutinka už pinigus mokėti aukštas palūkanas.

Per Mintos skolinu įmonėms, kurias labai gerai žinau ir pažįstu. Už tai gaunu 9-11% grąžos. Kas visiškai tenkina ~10% metinės grąžos tikslą. Be to, šis pasirinkimas leidžia šiek tiek išrotuoti krepšelį nuo JAV į augančią Europos dalį. Taip pat investuoti ne tik į teoriškai, tačiau ir praktiškai pažįstamas įmones, apie kurias informaciją gaunu greičiau.

Vienintelis man su šia krepšelio dalimi susijęs nepatinkantis dalykas yra Mintos platforma. Kuri nėra nei licencijuota, nei prižiūrima. Būtent todėl į ją nukreipti tik 10 eurų per mėnesį. Jei tai būtų lietuviška, Lietuvos banko prižiūrima platforma, ten keliautų didesnė dalis pinigų.

Kaip bebūtų, norą turėti didesnį exposure į Baltijos rinkas (vietinėmis rinkomis ir jų gera ateitimi tikiu ypatingai smarkiai) sprendžia Baltic Horizon. Šiaip REIT krepšelyje laikyčiau nebent nedidelę dalį. Nes didžios meilės NT nejaučiu. Tačiau kuomet BH moka 7-9% metinių išmokų į sąskaitą ir už tai prašo palaikyti Baltijos sostinių komercinio NT portfeliuką, sudrėkstu (akys) ir negaliu sakyti ne.

Ypač žavesio BH prideda nuolatinės išmokos, kurias galima reinvestuoti į kitus produktus. Žinoma, nuo 30 ar 100 eurų gautos išmokos reinvestuojamos sunkiai. Tačiau sukaupus didesnį kapitalą, tas išmokas naudosime labai smagiai. Pamatysit.

Tad BH generuoja tinkamą grąžą, o tikimybė visiems jų nuomininkams vienu metu dingti ir/ar nebemokėti nuomos yra reali nebent karo atveju. Nors tokia galimybė egzistuoja, tačiau trijų NATO, ES, EZ šalių įsivėlimas į karinį konfliktą reikštų kitokio masto problemas, nei dalies investicinio krepšelio nuvertėjimą.

Ilgainiui BH dalis priklausys nuo jo generuojamo srauto. Jei nuomos pajamingumai vietinėje rinkoje toliau trauksis ir BH mokamos išmokos judės link 5%, greičiausiai į šį fondą šiandien alokuojami pinigai bus nukreipti kitur. Pavyzdžiui įvairias akcijas.

Galiausiai krepšelyje turime crypto. Kaip matėme, visoms iki šiol išvardintoms krepšelio dalims iki 10% metinės grąžos daugiau ar mažiau trūksta. Taip nutinka, nes su 100 eurų, ypač bandant jį plačiai diversifikuoti, pasiekti rinkos grąžos pasyviai investuojant beveik neįmanoma. Bet tam mes turime alternatyvių instrumentų, tai yra kriptovaliutų, dalį.

Šios dalies paskirtis paprasta – sugeneruoti kuo įmanoma daugiau grąžos. Kadangi alokuojame tik 10% krepšelio (per metus atidirbsime visišką šios krepšelio dalies praradimą), rizikos mums menkai rūpi. Svarbu, jog BTC važiuotų link 100 tūkstančių už vienetą. Sėkmės atveju grąža iš šios mažos dalies bus materiali, tuo tarpu didžiausios nesėkmės atveju – prarasime metus darbo. Kas yra fair enough.

Apibendrinant, krepšelis dėliotas bandant pasiekti kelis tikslus:

  1. Nenutolti nuo 100% į akcijas investuojančio krepšelio vidutinės metinės grąžos.
  2. Minimizuoti risk of ruin.
  3. Minimizuoti mokamus transakcijų, komisinius mokesčius.
  4. Atrinkti kuo daugiau skirtingų dėmesio vertų produktų.
  5. Sukurti šou (kiek tai įmanoma).

Laikas parodys, ar tikslai pasiekti.