Categories
LP krepšelio sudėtis

Pirmi 60 eurų – techninė dalis

Praeitame tekste aprašiau, kur dėsiu pirmus 60 eurų. Tačiau nepateikiau techninių detalių, kaip atlikti pirkimus ir kur rasti produktus. Tad šis tekstas apie tai. Taip pat papildytas DUK puslapis, kuriame atsakau į klausimą, kaip pirkt kokį fondą, jei ne Swed, o SEB banke investuojama.

Čia parodysiu, kaip viską susirasti Swed‘e. Tačiau kitų bankų e-bankininkystės paskyros savo esme yra daugiau ar mažiau vienodos. Skiriasi, kur kažkas yra atvaizduota, tačiau pati internetinio banko struktūra yra panaši. Todėl jei rašyčiau tiesiog žodžiais, pvz Investavimas -> Mano portfelis->Investavimas->Fondai tiktų visiems bankams. Tačiau pridėsiu dar ir vaizdų, kad būtų aiškiau, nei aišku. Tad vaizdai iš Swed, bet iš esmės vienodai viskas bus bet kurio kito banko tinklapyje.

Ok pradedam nuo pradžių. Prisijungiam prie e-banko ir spaudžiam Taupymas, Investavimas. Ten renkamės Mano Portfelis

Jei vertybinių popierių neturite, portfelis bus tuščias. Jei kažką jau esate pirkę, šiame puslapyje bus atvaizduojami VP kiekiai, kainos, vertės. Dažniausiai, jei bus rašoma „VP kaina“ arba „VP savikaina“ bus nurodoma kaina, už kurią VP buvo pirkta. Tuo tarpu „VP vertė“ dažniausiai reikš popierių vertę pagal paskutinę žinomą rinkos kainą – tai yra kainą, už kurią teoriškai galite realizuoti savo vertybinius popierius.

Taip pat, arba tam tikrame sub-menu (kaip Swedbank), arba paspaudę ant konkretaus vertybinio popieriaus pavadinimo, gausite daugiau detalių apie tą VP, kiek pinigų jis jums uždirbo/pradirbo ir taip toliau. Swede tai galima pasitikrinti čia:

Tiek apie portfelį. Dabar apie pirkimus Jei norime pirkti pavyzdžiui Swedbank fondą, tuomet spaudžiame čia:

Tuomet atsidarys langas, kuriame bus daug įvairių fondų, suskirstytų į grupes. Pavyzdžiui Swedbank juos skirsto pagal savo valdomus fondus:

Tuomet Franklin valdomus fondus ir Danske Invest valdomus fondus.

Paspaudę ant bet kurio fondo pavadinimo būsite numesti į to fondo atskirą puslapį, kuriame rasite pagrindinę informaciją apie tą konkretų fondą:

Kiekvienas mygtukas ir grafikėlis ten jau yra paaiškintas, todėl aiškinti nesiimsiu. Juo labiau tam tikrus dalykus paaiškinau ir tekste. Tačiau, prieš perkant bet kokį fondą, labai svarbu išsinagrinėti kuo daugiau informacijos apie jį. Perskaityti pagrindinės informacijos dokumentą, susipažinti su taisyklėmis. Paanalizuoti fondo istorinę grąžą, taikomus mokesčius (svarbiausia), valdytoją ir taip toliau. Visuomet labai svarbu žinoti, į ką tiksliai investuoja konkretus fondas (detaliau apie tai 60 eurų tekste). Bendrai, itin svarbu gauti kuo daugiau informacijos apie perkamą produktą. Ir tik kai jau pilnai žinote, kad bei kodėl norite tam tikro fondo, reikia spausti PIRKTI.

Tuomet Swed būsit numesti į pirkimo puslapį ( kitame banke į labai panašų, tik kitų spalvų):

Šiame puslapyje reikia suvesti norimą informaciją. Tai yra pasirinkti sąskaitą, iš kurios turės būti nurašyti pinigai už pirkimą. Pasirinkti sandorio tipą (perkame ar parduodame). Tuomet įrašyti sumą, už kurią norime pirkti. Čia svarbu atkreipti dėmesį į po sumos langeliu esantį „Suma su komisiniu mokesčiu“. Jei perkate ne Swedbank valdomus fondus arba per kitą tarpininką, tai yra aktualu. Nes Swedo fondams jokie komisiniai nebetaikomi. Todėl jei suvesite 100 eurų pirkimo sumą, už 100 eurų vienetų jums ir nupirks.

Tačiau jei pirksite Franklin, Danske fondus arba fondus per kitą banką, prisiskaičiuos ir tam tikras komisinis mokestis. Todėl galėsite pasirinkti, ar jį įtraukti į kainą, ar sumokėti ant viršaus. Pirmu atveju suvedus 100 eurų pirkimo pavedimą, bus nuskaičiuotas X% komisinis mokestis ir už likusius pinigus perkami fondo vienetai. Antruoju atveju už visą įvestą sumą bus nupirkti fondo vienetai, o komisinis mokestis nuskaičiuotas iš vertybinių popierių sąskaitos. Dėl ko bendra pavedimo suma bus 100+X%. Tad pirmiausia reikės įsitikinti, jog sąskaitoje liks pinigų komisiniams mokesčiams.

Suvedus šią informaciją, spaudžiame mygtuką „Patikrinimas“, tuomet pasižiūrime, ar visos sandorio detalės yra teisingos ir, jei viskas yra gerai, leidžiam pavedimą į gyvenimą. Bankų fondų atveju pavedimas bus įvykdytas tą pačią arba kitą dieną, o vertybinius popierius į sąskaitą gausite po 2 arba 3 dienų nuo pavedimo įvykdymo.

Tad su fondais tiek. Maždaug tokia seka veikia bet kuriame banke. Susirasti ir susigaudyti, pagal čia pateiktą Swed pavyzdį, bus tikrai nesudėtinga. Kone vienintelis svarbus liekantis aspektas yra komisiniai mokesčiai. Jei prekiaujate ne per Swed, pasirašykite su savo banku periodinio investavimo į konkretų fondą sutartį. Taip smarkiai sumažinsite su fondo vienetų pirkimu susijusius komisinius mokesčius.

Kita svarbi detalė – visų bankų ir ne bankų įprasti fondai yra vienodi. Jei fondas investuoja į akcijas arba akcijų ETF, tai jokio skirtumo, ar tai Swed, ar SEB, ar Nordea/DNB fondas. Absoliučiai jokio. Trust me. Geriausias bus tas, kurio mokesčiai (pirkimo, pardavimo, valdymo) bus mažiausi. Skirtumai prasideda tik specifiniuose produktuose. Plain vanilla akcijų/obligacijų fondai, nepaisant ar anie investuoja išsivysčiusiose, besivystančiose ar dar kokiose valstybėse, yra iš esmės vienodi. Net jei tai pusiau akcijų, pusiau obligacijų fondas – tarp skirtingų bankų nebus didelių skirtumų.

Kalbant apie tokių produktų kaip Baltic Horizon pirkimą, viskas tampa šiek tiek sudėtingiau. Nes pirmiausia, nors Baltic Horizon yra fondas, jo fondų sąrašuose nerasit. Kodėl ? Nes tai yra rinkoje kotiruojamas fondas, visuomenei žinomas ETF (exchange traded fund) vardu. Tokie fondai bankų sistemose dažniausiai patenka į akcijų, arba atskirus ETF, sąrašus.

Šiaip pasinagrinėti informaciją apie fondą ir kitus vietinėse biržose kotiruojamus popierius labai rekomenduoju čia: https://www.nasdaqbaltic.com/lt/ . Nasdaq duoda visą reikiamą informaciją arba nuorodas į vietas, kur tą informaciją rasti.

Tą patį Baltic Horizon čia galima rasti prie Fondų (žinau, painiava tam tikra):

Paspaudus ant Baltic Horizon Fund nueisime į šio konkretaus fondo puslapį, kuriame apie fondą bus pilna informacijos. Tačiau norint surasti fondą bankinėje platformoje svarbiausia sužinoti to fondo ISIN kodą:

Jei ISIN prasideda EE, tuomet banko sistemoje reikės šio popieriaus ieškoti tarp estiškų. Jei LV, tarp latviškų. Jei LT, tarp lietuviškų. Tad prieš ieškant bet kokio fondo vienetų, obligacijų ar akcijų, pirmiausia Nasdaq puslapyje patikrinkite to vertybinio popieriaus ISIN numerį. Taip banko platformoje surasti tą popierių bus lengviau.

Dar paprastesnis būdas rasti konkretų VP yra į Swedbank (kiti bankai taip pat dažnai turi tokias galimybes) vertybinių popierių paieškos langelį tiesiog suvesti norimo popieriaus ISIN kodą. Štai iš Nasdaq nusikopijuoju Horizon ISIN, tada einu:

Pakopijuoju į Rasti akciją laukelį norimo VP ISIN kodą:

Ir BAM turiu savo norimą VP:

Paspaudžiu ant pirmo popieriaus, nes jis kotiruojamas eurais, atsirandu to popieriaus lange:

Čia vėl gaunu bazinę informaciją apie konkretų produktą. Kurią būtina detaliai išanalizuoti. Pažiūrėti į kainos pokyčių grafiką. Pasidomėti, kada ir kodėl įvyko staigesni kainos pokyčiai. Suprasti, ar VP artimu metu nemokės dividendų. Ir taip toliau ir toliau ir toliau. Kuomet viskas apie produktą tampa absoliučiai aišku, galime mygti „Pirkimas“:

Tuomet atsiduriame lange, kuriame reikia vėl pasirinkti sandorio tipą (pirkimas/pardavimas), suvesti norimą pirkti kiekį ir ribinę kainą arba pavedimą vykdyti rinkos kaina.

Jei pavedimas paleidžiamas rinkos kaina, tai VP bus nuperkamas už tą kainą, už kurią kažkas tuo metu parduoda. Vietinėje rinkoje statyti rinkos pavedimų dažniausiai neapsimoka, nes skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos būna didelis. Tad paleidus pavedimą rinkos kaina, gausite tą kainą, kuria kas nors tuo metu yra išstatęs pavedimą parduoti. Ir tai gali būti toli nuo rodomos paskutinės kainos.

Tuo tarpu pavedimas už ribinę kainą reiškia, kad pavedimas bus vykdomas tik tuo atveju, jei kažkas sutiks parduoti būtent už tą kainą, už kurią norite pirkti. Būtent todėl, pasirinkus ribinę kainą, yra nurodyta ir pavedimo galiojimo data. Ši data nurodo dieną, iki kurios pabaigos galios jūsų pavedimas. Jei už nurodytą ribinę kainą niekas sandorio su jumis nevykdys, pavedimas numirs. Jei kažkas iki nurodytos galiojimo datos sutiks už jūsų siūlomą kainą sandorį su jumis sudaryti – valio.

Skaičiuojant perkamą kiekį reikia pirkimo (ribinę arba rinkos) kainą padalinti iš norimos pirkimui išleisti sumos bei suapvalinti į mažesnę pusę – pvz noriu išleisti iki 30 eurų, o kaina 1.363, tai 30/1.363=22.01 kas reiškia, jog maks galiu nusipirkti 22 vienetus.

Supildžius šią informaciją, patikriname visus duomenis ir paleidžiame pavedimą į gyvenimą.

Sprendžiant, ar pavedimą norisi statyti rinkos, ar ribine kaina, verta suprasti kainos sudarymo mechanizmą. Nes kaina, kurią matote ekrane, yra paskutinio sandorio kaina. Tai yra kaina, už kurią kažkas pirko IR kažkas pardavė vienetus.

Virš sandorio Tipo, perkant akcijas, yra toks laukelis Rinkos gylis, kuris atrodys daugmaž taip:

Vienoje pusėje bus atvaizduota, kiek vienetų žmonės nori pirkti, kitoje kiek vienetų žmonės nori parduoti. Per vidurį bus kainos, už kurias tuos vienetus kažkas sutinka pirkti arba parduoti. Situacijoje viršuje kažkas nori pirkti 100 vienetų po 105 ir kažkas nori parduoti 100 vienetų po 105. Todėl sandoris įvyks ir paskutinė kaina bus 105.

Tačiau tuomet parduoti norinčiųjų bus tik ties 106. Kas reiškia, jog paspaudę „Pirkti rinkos kaina“ nupirksite ne po 105, o po 106. Tuo tarpu išstatę pavedimą pirkti po 105 indikuosite pardavėjams, kad, jei tik nori, jie gali parduoti šiek tiek pigiau. Ir galimai vienas jų susigundys. Dėl ko sutaupysite 1 pinigą vienam vienetui.

Todėl visuomet, prieš perkant, reikia atkreipti dėmesį į rinkos gylį ir pirkimo/pardavimo kiekius skirtingomis kainomis. Nes kitaip galite patekti į situaciją, kurioje VP nusipirksite žymiai brangiau, nei planavote. Vien dėl to, jog nelikvidžioje rinkoje artimiausias pardavėjas sutiks parduoti tik 5-10% brangiau, nei paskutinė fiksuota kaina.