Categories
Investavimo pradžia

Kiek reikia pinigų ?

Labai dažnai girdžiu, kad investuoti su mažomis sumomis sunku/neapsimoka. Nes nėra ką pirkti, nes komisiniai dideli ir taip toliau. Iš dalies tokie pasiteisinimai yra teisingi. Tačiau tik iš dalies ir vis tiek tai yra tik pasiteisinimai.

2020 metais, turint pakankamai noro, investuoti galima ir po 2-5 eurus per mėnesį. Kaip ? Parsisiuntus Revolut. Jei turi bent 10-20 kas mėnesį – gali keliauti į vieną iš fintech (P2X, crowdfunding etc) platformų. Nuo 30-50 eurų per mėnesį prieinamos visų bankų paslaugos – gali pasirašyti periodinę sutartį ir su sąlyginai mažomis sąnaudomis investuoti į fondus.

Tad viskas yra įmanoma. Tik reikia noro.

Šiame projekte per mėnesį investuosime ~100 eurų. Kodėl būtent tiek ?

  1. Pirmiausia, 100 eurų yra ~10-15% vidutinio šalies darbo užmokesčio į rankas. Tad daugeliui tai yra suvokiama suma, kurią tikrai įmanoma skirti investicijoms.
  2. Tokia suma jau leidžia diversifikuoti paslaugų tiekėjus, produktus.
  3. Nėra didelio skirtumo tarp 50, 100 ir 500 eurų investavimo kiekvieną mėnesį.

Paskutinį punktą suvokti labai svarbu. Nes daugelis galvoja, kad didelė suma atveria kažkokias galimybes. Tai iš dalies tiesa ir didesnė suma leidžia prieiti prie didesnio kiekio įvairių produktų, tačiau praktiškai 95% investuotojų (kurie šia veikla neužsiima profesionaliai), didesnių galimybių, nei galima gauti turint 100 eurų kiekvieną mėnesį, nelabai reikia. O ir didesnės galimybės prasideda minimum nuo šimtų tūkstančių eurų.

Esmė yra suvokti logiką ir turėti strateginį tikslą. Kuris nuo sumos turi priklausyti ne itin žymiai. Taktiniai manevrai ir konkrečių produktų pasirinkimas yra visiškai asmeninis reikalas. Nėra teisingo būdo sudaryti investicinį krepšelį iš vienintelių teisingų produktų, naudojantis vieninteliais gerais paslaugų tiekėjais. Nėra.

KREPŠELIO SUDARYMAS YRA ASMENINIS REIKALAS. KIEKVIENAS TAI TURI DARYTI SKIRTINGAI, PAGAL SAVO NORUS, POREIKIUS IR TIKSLUS.

Keli pavyzdžiai:

  1. dėdulė W. Buffet visą gyvenimą investavo tik į tuos verslus, kuriuos gerai supranta. Technologijomis nesinaudoja. Didžiąją dalį turimo kapitalo susikaupė pats. Sako, kad sudėtinės palūkanos (reinvestuojama grąža) yra didžiausia stebuklas. Tyčiojasi iš diversifikacijos, mano, kad 3-5 pozicijos yra daugiau nei gana. Investuodamas sukaupė milijardus.
  2. Kitas dėdulė G. Soros yra vienas žymiausių spekuliantų. Gerais laikais nulaužė Didžiąją Britaniją ir jos valiutą. Prekiavo turbūt viskuo, kuo įmanoma prekiauti. Naudojosi ir technologijomis, ir gilinosi į perkamus verslus (kaip W. Buffet) ir dar velnias žino kokiais metodais naudojosi. Valdė ir savo ir kitų pinigus. Investuodamas ir prekiaudamas sukaupė milijardus.
  3. Trečias dėdulė J. H. Simons yra turbūt mažiausiai girdėtas. Dėdė gerai moka matematiką. Dėdė 1982 pasileido fondų valdymo įmonę. Dėdė naudojasi tik kiekybiniais metodais ir virina didžiausią vidutinį ilgalaikį pelną tarp visų ribotos rizikos fondų. Niekas nežino, kaip. Bet dėdė irgi sukaupė milijardus iš investavimo.

Visi trys dėdės dirbo skirtingai. Ir buvo sėkmingi ne todėl, kad ieškojo, kaip reikia teisingai padaryti, nes kažkam kažkas gavosi gerai, o todėl, kad patys darė tai, ką moka, supranta ir kaip jiems atrodo. Bei darė tai nuosekliai, ilgą laiką. Sėkmė yra nuoseklume ir ilgame laikotarpyje, ne konkrečioje strategijoje.

Todėl jokio skirtumo, kiek pinigų per mėnesį turit. Senukas W. Buffetas savo šimtą jardų pradėjo kaupti iš dalies pinigų, tuo metu gaunamų vežiojant laikraščius. Ir nesiskundė, kad per mažai kiekvieną mėnesį atsidėti gali. Tiesiog investavo nuo mažens ir va prašau šimtas jardų sąskaitoj.

Svarbu suprasti logiką, turėti bazines žinias apie mechaniką ir infrastruktūrą, o toliau jau galima visko prisigalvoti. Svarbu pradėti. Kaip tik gaunasi, taip. Bet pradėti.

Be to daugumai smulkiųjų investuotojų, kurie negali skirti bent 6-8 valandų per dieną finansų rinkoms ir investavimui, nereikia ir tiek stengtis, kiek jie galvoja. Reikia turėti tik gerai diversifikuotą investicijų krepšelį, kuris būtų nuolat auginamas, kol žmogus yra darbingiausio amžiaus (pradedant ties 20-45 metais) ir vėliau valomas einant link vyresnio amžiaus (sulaukus 50-70 metų). To vidutiniam žmogui turėtų būti per akis ir toks elgesys iš esmės pakeistų vidutinio žmogaus gyvenimo kokybę.

Todėl šiame projekte ir naudosiu 100 eurų. Nes tai yra protinga suma, kurios pradžiai užtenka. Tai yra pakankama suma įpročiams pradėti formuoti. Investuosiu pinigus į (i) bankinius fondus, (ii) Baltijos rinkoje kotiruojamus vertybinius popierius, (iii) JAV prekiaujamas akcijas (red. past. Čia turėjo būti ETFMatic krepšelis, bet anie velniai nuo 2020-02-01 pakeitė savo investavimo politiką ir be 1 000 eurų ten nepateksi, kas šiam projektui nebetinka) bei (iv) alternatyvias finansines priemones.

Tačiau apie viską iš eilės ir nuosekliai. Detaliai paaiškinsiu, kur dedu kokią dalį pinigų bei kodėl taip renkuosi aš ir kodėl tai gali netikti kažkam kitam. Jei tai suprasit, galėsit taip pat sėkmingai ir 50 ir 1000 eurų išmėtyti kiekvieną mėnesį bei nuosekliai didinti savo turtą, džiaugtis ramesniu gyvenimu.